Leidinio duomenimis, Ukrainos specialistai kruopščiai ištyrė vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“, kuri buvo paleista į Ukrainą sausį, nuolaužas.
Tyrimo rezultatai paneigė Rusijos propagandinius teiginius apie šio ginklo „unikalumą“ ir „naujumą“.
Ekspertai nustatė, kad raketa buvo surinkta 2017 metais iš komponentų, pagamintų 2016 metais arba dar anksčiau. Be to, raketos valdymo ir navigacijos kompiuteryje buvo naudojamos tik Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintos detalės.
„Buvome gana nustebę, nes buvo teigiama, kad tai visiškai nauja raketa, tačiau surinkimo data rodo 2017 metus“, – sakė vienas Ukrainos ekspertas.
Ukrainos karinė vadovybė „Orešnik“ vertina ne kaip naują ginklą, o kaip atnaujintą sovietinės ir rusiškos raketos RS-26 „Rubež“ versiją, kurios pirmieji sėkmingi bandymai įvyko dar 2012 metais.
Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų klausimais Vladyslavas Vlasiukas pranešė, kad iš raketos, kuri sausį smogė Lvivo sričiai, pavyko išimti išlikusią elektroniką. Dabar tiriamos ir kitų raketų liekanos.
Pasak jo, dėl Vakarų sankcijų Rusija vis dažniau europietiškas ir amerikietiškas mikroschemas keičia kiniškais analogais.
Tačiau vakarietiškos mikroschemos vis dar dažnai randamos Rusijos ginkluose, nes jos į šalį patenka per nelegalaus importo kanalus. Todėl Kyjivas ragina partnerius griežtinti eksporto kontrolę.
Rusija šio tipo balistines raketas per plataus masto karą prieš Ukrainą panaudojo mažiausiai tris kartus. Vienas tokių smūgių buvo suduotas netoli Kyjivo per masinę oro ataką gegužės 24 dieną.
„Orešnik“ gali nešti branduolinį užtaisą, o jo deklaruojamas veikimo nuotolis perkopia 5 000 kilometrų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą tvirtino, kad šios raketos neįmanoma numušti šiuolaikinėmis oro gynybos sistemomis, tačiau analitikai tuo abejoja.
Per naktinę ataką prieš Kyjivą Rusija paleido vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, kurios nuolaužų pavyko surinkti pakankamai daug ir perduoti specialistams tyrimams. Nepaisant didelių lūkesčių, realus šio smūgio efektyvumas buvo menkas.
Vėliau prie tyrimo prisijungė ir Vakarų partneriai – „Orešnik“ nuolaužos buvo perduotos analizuoti JAV žvalgybai.
JAV Kongreso nariai sakė, kad tokio ginklo panaudojimas buvo dar vienas V. Putino bandymas aštrinti konfliktą, tačiau kartu suteikė Ukrainai ir Vakarams galimybę detaliai išnagrinėti tikrąsias raketos technines savybes.
Be to, Karo studijų instituto (ISW) analitikai pranešė, kad gegužės 24-osios naktį Rusija galėjo paleisti ne vieną, o dvi tokias raketas.
OSINT tyrėjų duomenimis, antroji „Orešnik“ raketa nustojo veikti ir nukrito pačių Rusijos pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje Donecko srityje. Jei ši informacija pasitvirtins, tai reikštų, kad maždaug kas ketvirta šio tipo raketa nustoja veikti dar paleidimo metu.