Lietuva šiame kontekste bando eiti vartotojų švietimo ir atsakomybės didinimo keliu. Šalyje elektroninių cigarečių atliekos – įrenginiai, kapsulės, baterijos – yra griežtai reguliuojamos pagal nacionalinę sistemą kaip elektronikos ir baterijų atliekos. Valstybės institucijos bando nubrėžti aiškias taisykles, kad šie įrenginiai jokiu būdu negali nusėsti bendruose konteineriuose.
„Elektroninės cigaretės turi būti surenkamos per oficialias elektroninių atliekų ir baterijų surinkimo sistemas, jos negali būti išmesti į mišrias komunalines atliekas ar palikti viešosiose erdvėse“, – pabrėžiama Aplinkos apsaugos ministerijos informacijoje.
Visgi, prieš keletą metų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ atliktas tyrimas atskleidė, kad net 39 proc. apklaustųjų el. cigarečių atliekas meta tiesiog į buitinių atliekų konteinerį, dar 21 proc. – išmeta į viešose vietose esančias šiukšlių dėžes.
„Ant visų elektroninių cigarečių pakuočių ir ant pačių elektroninių cigarečių yra specialus ženklinimas, nurodantis, kad šios atliekos negali būti metamos į buitinių atliekų konteinerį. Tačiau apklausos rezultatai rodo, jog rūkantieji greičiausiai nežino, kaip tinkamai utilizuoti išeikvotas elektronines cigaretes, nesidomi ar nenori to daryti arba – tiesiog neranda smulkios elektronikos atliekoms skirtų dėžučių. Atsižvelgiant į rūkančiųjų amžių ir gyvenimo būdą, šių atliekų surinkimo infrastruktūra turėtų būti užtikrinama priartinant ją prie elektroninių cigarečių naudotojų laisvalaikio praleidimo vietų – kavinių, barų, klubų, renginių bei kitų susibūrimo vietų“, – sakė „Žalvaris“ pardavimų direktorė Kristina Kavaliauskienė.
Vieno reido metu konfiskuota 12 tūkst. cigarečių
Visoje Europos Sąjungoje (ES) vis garsiau kalbama apie tai, kad produktai, kuriuose sujungiamas plastikas, cheminės medžiagos ir ličio baterijos, prieštarauja ES žiedinės ekonomikos tikslams. Nepaisant bendrų ES pastangų reglamentuoti elektronines atliekas, atskirų šalių strategijos dramatiškai skiriasi.
Prancūzija nusprendė nebežaisti su vartotojų sąmoningumu ir žengė drastišką žingsnį – visiškai pašalino vienkartinius garinimo įrenginius iš legalios rinkos. Šalis nutarimą priėmė 2025 m. vasario 24 dieną, kuriuo uždraudė vienkartinių garinimo įrenginių prekybą ir net turėjimą tikslu parduoti.
Pasak naujienų portalo „Voxeurop“ išimtis taikoma daugkartiniams įrenginiams, o nepaklusus nutarimui gyventojui gali būti skiriama bauda iki 100 000 eurų fiziniam asmeniui bei iki 300 000 eurų juridiniam asmeniui. Analogišku keliu jau kiek anksčiau pasuko ir Belgija, tačiau įstatymo įgyvendinimas kelia sunkumų.
Kaip pastebi Belgijos visuomeninis transliuotojas VRT, šie produktai tapo tokie populiarūs jaunimo kultūroje, kad net ir įsigaliojus draudimui juos vis dar lengva gauti naktinėse parduotuvėse, užsienio interneto svetainėse ar per neoficialius prekeivius. Dabar pagrindiniu iššūkiu tapo reali kontrolė. Kad valstybė bando griežtinti toną, rodo pirmieji masiniai reidai: vienos operacijos metu Briuselio centre esančioje „Agora Gallery“ zonoje inspektoriai ir policija sugebėjo konfiskuoti daugiau nei 12 tūkst. nelegalų elektroninių cigarečių.
Airiams sprendimų stoka kainuoja milijonus
Airijoje situacija pasiekė kritinį tašką, o neatsakingas elgesys šalies biudžetui jau kainuoja dešimtis milijonų eurų. Atliekų pramonės duomenimis, šalyje kasmet išmetama net iki 30 milijonų elektroninių cigarečių. Kadangi įrenginiuose yra ličio jonų baterijų, jie tampa sunkiai nuspėjamais gaisrų židiniais atliekų tvarkymo infrastruktūroje.
Portalo „Irish Times“ teigimu, Airijos atliekų tvarkymo asociacija atskleidė kraupią statistiką: gaisrai rūšiavimo gamyklose 2023–2025 m. kainavo net 56,6 mln. eurų, o dar 1,7 mln. eurų nuostolių patirta dėl sugadintų transporto priemonių. Manoma, kad dalis jų galėjo kilti būtent dėl netinkamai išrūšiuotų elektroninių cigarečių.
Specialistai skambina pavojaus varpais – kasmet išmetami milijonai įrenginių, o į tam skirtus punktus grąžinama vos 1,1 mln. vienetų. Situaciją blogina ir tai, kad garinimas sparčiai plinta tarp paauglių – statistika rodo, jog net 20 proc. Airijos jaunuolių iki 18 metų vartoja šiuos produktus, o Sveikatos tyrimų taryba fiksuoja augantį apsinuodijimų pavojingomis sintetinėmis medžiagomis (HHC) skaičių.
Italai pasitiki prekybininkų sąmoningumu
Italijoje, portalo „Il Sole 24 Ore“ teigimu, šiuo metu nėra nacionalinio vienkartinių elektroninių cigarečių draudimo, tačiau jų utilizavimo klausimas sulaukia vis didesnio elektroninių atliekų sektoriaus ir pramonės asociacijų dėmesio.
„Vienkartinės elektroninės cigaretės yra visiškai klasifikuojamos kaip EEĮA – elektros ir elektroninės įrangos atliekos – nes jose yra baterijų, grandynų ir elektroninių komponentų. Pagal šias taisykles mažmenininkai privalo nemokamai priimti panaudotus įrenginius, kai perkamas naujas įrenginys“, – pasakojo žurnalistė.
Pastaraisiais metais kai kurios pramonės organizacijos įdiegė specialias surinkimo schemas. Pavyzdžiui, nuo 2024 m. keletas „Assotabaccai Confesercenti“ priklausančių tabako parduotuvių gavo galimybę prisijungti prie „Logista Italia“ sukurtos surinkimo paslaugos, skirtos panaudotų elektroninių cigarečių ir susijusių komponentų regeneravimui.
Tačiau pagrindinė problema išlieka vartotojų elgsena. Pasak pramonės operatorių, daugybė vienkartinių elektroninių cigarečių vis dar patenka į bendrąsias atliekas arba yra paliekamos viešosiose erdvėse, o tai kelia susirūpinimą dėl taršos plastiku ir netinkamo ličio baterijų šalinimo.