Studijų metais – vienintelė mergina
„Mokykloje turėjau įvairių minčių dėl studijų krypties, bet labiausiai mane traukė užsienio kalbos ir gamtos mokslai. Tad norimų studijuoti programų sąraše buvo keli pasirinkimai, o elektros inžinerija vienas iš jų“, – apie pačią pradžią, nuvedusią ją netikėtais karjeros keliais, pradeda pasakoti Brigita Beržinskė.
Sužinojusi, kad gavo vietą studijuoti būtent elektros inžineriją, mergina sako kiek sudvejojusi, ar tai – tikrai tinkamas pasirinkimas, tačiau planų nebekeitė ir, kaip vėliau paaiškėjo, labai gerai padarė. Tiesa, apie mergaitiškus pasisėdėjimus su studijų grupės draugėmis Brigita turėjo pamiršti. Juk elektros inžinerija – būtent tai, kas stereotipinėje visuomenėje yra „vyrų reikalas“.
„Per visus studijų metus buvau vienintelė mergina šios specialybės studijose. Ši kryptis Klaipėdos universitete sulaukdavo nedidelio merginų dėmesio, dominavo vyrukai. Spėju, kad panaši tendencija vyrauja ir kituose universitetuose ar kolegijose. Nuo pirmų dienų buvau supažindinta su šiuo faktu ir apsipratau su reakcijomis, kai aplinkiniai nustebdavo sužinoję, kad studijuoju elektros inžineriją“, – pasakoja Brigita.
Vienok, aplinkoje, kurioje B. Beržiniskė šiuo metu dirba, sako besijaučianti puikiai ir stereotipų jos kelyje nebepasitaiko:
„Nuo pat studijų pabaigos dirbdama inžiniere nesijaučiau diskriminuojama, kad dirbu „vyrišką specialybę“. Džiaugiuosi, kad šiuolaikinėje aplinkoje pirmiausia vertinamos tavo žmogiškosios ir profesinės savybės, o ne lytis. Mūsų įmonių grupė itin skatina moterų pasirinkimą dirbti energetikoje. Jau kurį laiką darbo skelbimus pradedame su moteriška pareigybės galūne. Griauname stereotipus ir neabejoju, kad daugiau moterų rinksis šią prasmingą ir įdomią profesiją“, – mintimis dalinasi Brigita.
Svarbiausios savybės – ne tik darbinės
Šiuo metu B. Beržinskė dirba „Amber Grid“ įmonėje. Tai – Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius. „Mano pareigos – eksploatavimo inžinierė ir šiuo metu darbai daugiausiai susiję su itin svarbaus reglamento reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimu įmonės veikloje. Neslėpsiu, iššūkių netrūksta kasdien – tiek analizuojant dokumentus, tiek gilinantis į magistralinių dujotiekių eksploatavimo subtilybes bei stengiantis atrasti ir pritaikyti geriausias praktikas. Bet man patinka tai, kad darbas – dinamiškas ir įtraukiantis, vykdomi darbai bei projektai dažnai apjungia skirtingų skyrių kolegas. Kasdienybė nėra vien apie dokumentų analizę. Reikia bendravimo su žmonėmis, gebėjimo dirbti komandoje. Nors studijavau elektros inžineriją, dabar dirbu energetikoje su dujomis. Sritys, kad ir inžinerinės, bet skirtingos. Tačiau mane patraukė pozicija ir bendrai įmonės veikla, atsakinga ir svarbi sritis Lietuvai „.
Inžinerijos srityje, anot Brigitos, svarbiausios savybės yra loginis ir kritinis mąstymas, analitiniai gebėjimai, mokėjimas apdoroti didelius skirtingos informacijos kiekius, atsakomybės jausmas bei noras tobulėti ir gilinti žinias. Ne mažiau reikalingas gebėjimas priimti pagrįstus sprendimus, dėmesys detalėms ir gebėjimas dirbti komandoje. Ir tikriausiai visi bent sykį gyvenime esame susidūrę su jausmu, kai kolega tarsi turi visas darbui būtinas kompetencijas, išlavintą racionalų mąstymą, tačiau vertybinis pamatas – ne toks jau ir tvirtas. B. Beržinskė įsitikinusi, kad darbas ir bendražmogiškos vertybės atskirai eiti negali, o tai įrodo savo pačios pavyzdžiu. Savo darbovietėje Brigita nominuota pačia vertybiškiausia įmonės darbuotoja:
„Gauti nominaciją buvo netikėta, bet labai malonu. Smagu, kai esi pastebėtas ir įvertintas. Manau šį nominacija yra kasdienio darbo vaisius. Tai – siekis kuo geresnio galutinio rezultato, įsitraukimas į papildomas veiklas, inovatyvių idėjų įgyvendinimas ir drąsiai priimami darbiniai iššūkiai, kurie skatina tobulėti.“
Keičiasi darbo vieta žmogaus tapatybės paieškose
Visuomenėje egzistuoja tarsi nusistovėjęs suvokimas, kad į klausimą „kas tu esi?“ žmonės pirmiausia atsako įvardydami savo profesiją. Tuo atsakymas neretai ir pasibaigia. Psichologai, sociologai ir kitų sričių specialistai numato, kad ši tendencija labai aiškiai pasikeis. Darbas, tikėtina, vis mažiau apibrėš žmogų ir ilgainiui liks tik jo esybės dalis, bet jokiu būdu ne visa apibrėžianti ašis, kaip neretai būdavo iki šiol.
Mykolo Riomerio universiteto (MRU) mokslininkė ir Sūduvos akademijos dekanė dr. Raimonda Bogužaitė tikina, kad pats darbas šių laikų jaunam žmogui nepraranda reikšmės, tačiau aiškiai keičiasi jo vieta asmenybės gyvenime.
„Jaunas žmogus vis rečiau save apibrėžia tik per pareigas, darbovietę ar profesiją. Jam svarbu ne tik tai, ką dirba, bet ir kaip gyvena, kokioje aplinkoje yra, su kokiais žmonėmis kuria ryšius, ar jaučiasi reikalingas ir ar turi erdvės augti. Todėl darbas išlieka svarbi tapatybės dalis, bet nebėra vienintelis atsakymas į klausimą „kas aš esu ar kaip save identifikuoju?“ Jauni žmonės drąsiau keičia darbus, jaučiasi mažiau įsipareigoję ir vis dažniau kelia klausimus apie prasmę, savirealizaciją bei gyvenimo kokybę. Tai nereiškia, kad jie mažiau vertina darbą – veikiau jie nebenori, kad darbas užimtų visą gyvenimo centrą. Jiems svarbu, kad profesinė veikla derėtų su asmeninėmis vertybėmis, santykiais, aplinka ir gyvenimo būdu. Tokia laikysena rodo platesnį tapatybės supratimą, kuriame darbas tampa viena iš dalių, o ne pagrindine ašimi“, – sako dr. R. Bogužaitė.
Anot jos, asmens tapatybė tampa daugiasluoksnė ir nebėra grindžiama vien profesiniu vaidmeniu. Ji nebėra lengvai susiaurinama tik iki vieno vaidmens – pavyzdžiui, profesijos ar darbovietės. Šiuolaikinė tapatybė vis dažniau siejama su nuolatiniais klausimais: kas esu, kuo tampu ir kur jaučiuosi priklausantis?
„Vakarų visuomenėse tapatybė tampa lankstesnė, labiau individualizuota ir mažiau susieta su viena socialine ar profesine role. Tai reiškia, kad darbas yra tik vienas iš elementų, greta kitų svarbių dimensijų: prasmės paieškų, galimybių keistis, eksperimentuoti ir augti, bendruomenės, socialinių ryšių, asmeninių vertybių, gyvenimo kokybės, gyvenimo būdo pasirinkimų. Pozityvus santykis su savimi formuojasi per santykius su kitais, todėl reikšminga tampa ne tik profesinė veikla, bet ir bendruomenė, pripažinimas bei socialinis įsitraukimas“, – įsitikinusi MRU akademikė.
Pasak Brigitos, tokia mąstysenos kryptis – labiau nei sveikintina:
„Darbinė sritis gali kažkiek pasufleruoti apie žmogų, bet tai nenusako visų asmenybės bruožų. Pasibaigus darbo dienai, mes galime pasinerti į visiškai skirtingas veiklas negu mūsų darbinė sritis, – įsitikinusi pašnekovė ir sako pati geriausiai besijaučianti, kuomet laisvalaikį leidžia gamtoje ar kaime, – Šiuo metu terasoje auginu gėles ir daržoves, tikiuosi vasarą pasigaminti savo pačios užsiaugintų daržovių salotų. Mėgstu važinėti dviračiu, o tolimiausias dviračiu pasiektas taškas – Gdanskas. Labai patinka kalnai ir žygiai juose, kelionės, tyrinėti neatrastas šalis ir miestus“, – pokalbį užbaigia Brigita.