Esame viena stipriausių fintech jurisdikcijų Europoje
Lietuvos fintech sėkmė susiformavo dėl kelių svarbių veiksnių kombinacijos. Tai tapo sėkmės istorija, nes skirtingi ekosistemos dalyviai ilgą laiką veikė sutelktai, siekdami bendro tikslo. Gebėjimas veikti kaip vienai ekosistemai yra vienas didžiausių Lietuvos pranašumų. Tokio susitelkimo mums gali pavydėti ne viena didesnė rinka.
Startuolių ir inovacijų centro „ROCKIT“ vadovė Lina Žemaitytė Kirkman aiškina, kad nuo 2023 m. vykdomos Lietuvos fintech sektoriaus plėtros gairės, kurios nuolat peržiūrimos. Vienas iš jų tikslų – kurti palankesnes sąlygas naujai besikuriantiems Lietuvos fintech startuoliams. Tai ypač svarbu mažai šaliai: mūsų vidaus rinka nėra didelė, todėl nuo pat pradžių fintech įmonės čia dažnai kuria sprendimus eksportui ir tarptautiniams klientams.
Šiandien Lietuva yra viena stipriausių fintech jurisdikcijų Europoje. 2025 m. duomenimis, šalyje veikė 248 fintech įmonės, sektoriuje dirbo apie 7,8 tūkst. žmonių, o Lietuvos licencijuotos fintech įmonės aptarnavo apie 40 mln. klientų ES rinkoje. Lietuva taip pat įvardijama kaip didžiausias ES fintech centras pagal išduotų fintech licencijų skaičių.
ILTE Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis papildė, kad mūsų šaliai taip gerai sekasi, nes valstybė turėjo strategiją ir gana anksti pradėjo kurti palankią aplinką technologijų ir finansų inovacijoms – buvo supaprastintas licencijavimas, skatinamos investicijos į startuolius, Lietuvos banko palaikymas ir priimti sprendimai, taip pat IT talentai, gerai parengtų specialistų koncentracija didžiuosiuose miestuose.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas išskyrė, jog Lietuvos fintech sėkmę lėmė tai, kad maža vidaus rinka buvo paversta ne trūkumu, o pranašumu. Pavyzdžiui, Lietuvos banko sukurta reguliacinė smėliadėžė, leidžianti fintech ir kitoms finansų įmonėms išbandyti inovatyvius produktus ar paslaugas realiomis rinkos sąlygomis, tačiau su reguliuotojo priežiūra ir ribota rizika. „Tai ypač svarbu kuriant naujus sprendimus, nes įmonės gali testuoti idėjas be pilno reguliacinių reikalavimų taikymo nuo pirmos dienos. Lietuva yra patvirtinusi 2023–2028 m. fintech sektoriaus plėtros planą, kuriuo siekiama sistemingai stiprinti šį sektorių ir perkelti jį į aukštesnės pridėtinės vertės lygį“, – kalbėjo E. Grikšas.
Pažanga prisideda prie globalaus atsparumo
Inovacijos, technologijos ir geras vardas globalioje rinkoje itin svarbus kalbant ir apie bendrą šalies atsparumą bei tolesnį jo vystymą. Pasak L. Žemaitytės Kirkman, skaitmeninė ekonomika yra ir ekonomikos, ir nacionalinio atsparumo klausimas. Kuo daugiau kritinių paslaugų galime teikti skaitmeniniu, saugiu ir nenutrūkstamu būdu, tuo atsparesnė tampa valstybė krizių, geopolitinio nestabilumo ar fizinės infrastruktūros sutrikimų akivaizdoje.
„Modernūs mokėjimai, nuotolinis tapatybės patvirtinimas, skaitmeninės finansinės paslaugos, kibernetinio saugumo ir rizikos valdymo sprendimai leidžia ekonomikai veikti net tada, kai tradiciniai procesai stringa. Tai ypač aktualu mūsų regione, kuriame saugumo, energetikos, informacinio atsparumo ir finansinės sistemos patikimumo klausimai yra labai praktiški, o ne teoriniai“, – sakė „ROCKIT“ vadovė.
Jos manymu, Lietuvos fintech sektorius pereina į brandesnį etapą: naujausi duomenys rodo, kad nors fintech įmonių skaičius mažėja dėl konsolidacijos, sektoriaus ekonominis svoris auga. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų apdorotų mokėjimų vertė nuo 2022 m. pabaigos išaugo iki maždaug 163–166 mlrd. eurų, specializuotų bankų turtas 2025 m. III ketv. siekė 1,665 mlrd. eurų, o per sutelktinio finansavimo platformas investuota suma augo iki 280 mln. eurų.
Technologijos ir pažanga fintech bei e.valdžios srityse stiprina šalies atsparumą keliais būdais. Pirmiausia, skaitmeninės paslaugos leidžia valstybei ir verslui veikti net ir krizinių situacijų metu, tai išryškėjo pandemijos metu, kai daugelis procesų galėjo vykti tik internetu.
Technologijos didina ekonominį stabilumą. Stiprus fintech sektorius pritraukia investicijas, kuria darbo vietas ir mažina priklausomybę nuo tradicinių ekonomikos šakų. Kuo ekonomika modernesnė ir labiau diversifikuota, tuo ji atsparesnė pasauliniams sukrėtimams. E. valdžios sprendimai padeda efektyviau valdyti valstybės išteklius, greičiau keistis informacija ir užtikrinti skaidrumą.
Investicijos į kibernetinį saugumą ir skaitmeninę infrastruktūrą padeda apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių bei užtikrina svarbiausių sistemų veikimą. Technologinė pažanga prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie nacionalinio saugumo bei bendro valstybės atsparumo.
ILTE atstovas pastebėjo, jog technologijos ir pažanga fintech bei e.valdžios srityse stiprina šalies atsparumą keliais būdais. Pirmiausia, skaitmeninės paslaugos leidžia valstybei ir verslui veikti net ir krizinių situacijų metu, tai išryškėjo pandemijos metu, kai daugelis procesų galėjo vykti tik internetu.
„Technologijos didina ekonominį stabilumą. Stiprus fintech sektorius pritraukia investicijas, kuria darbo vietas ir mažina priklausomybę nuo tradicinių ekonomikos šakų. Kuo ekonomika modernesnė ir labiau diversifikuota, tuo ji atsparesnė pasauliniams sukrėtimams. E. valdžios sprendimai padeda efektyviau valdyti valstybės išteklius, greičiau keistis informacija ir užtikrinti skaidrumą“, – atkreipė dėmesį A. Šilgalis.
Investicijos į kibernetinį saugumą ir skaitmeninę infrastruktūrą padeda apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių bei užtikrina svarbiausių sistemų veikimą. Technologinė pažanga prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie nacionalinio saugumo bei bendro valstybės atsparumo.
Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministras pastebėjo svarbias sąsajas su kitais finansiniais kanalais. Jo teigimu, technologinė pažanga finansų sektoriuje didina Lietuvos atsparumą, nes mažina priklausomybę nuo kelių tradicinių finansinių kanalų. Kuo daugiau turime skaitmeninių mokėjimų, alternatyvaus finansavimo, atitikties technologijų, kibernetinio saugumo ir duomenų analizės kompetencijų, tuo geriau šalis gali veikti krizės sąlygomis. Investuok Lietuvoje duomenimis, reikšminga dalis Lietuvoje veikiančių Fintech įmonių turi atitikties, AML, rizikų valdymo, IT ir duomenų valdymo funkcijas Lietuvoje.
Pasigenda prieinamo kapitalo
Stebint tokią sparčią sektoriaus plėtrą, vykstančią nebe pirmus metus, kyla klausimas – su kokiomis problemomis vis dar susiduriama, galbūt yra ir įsisenėjusių rūpesčių, trukdančių augimą?
Anot L. Žemaitytės Kirkman, vienas svarbiausių sektoriaus iššūkių išlieka kapitalo prieinamumas, ypač vėlesnėse augimo stadijose. Ankstyvos stadijos investicijų ekosistema Lietuvoje stiprėja, tačiau įmonėms, kurios nori sparčiai augti tarptautiniu mastu, dažnai reikia didesnių investicijų, tarptautinių fondų ir strateginių partnerių.
„Norint, kad Lietuva būtų ne tik patraukli vieta licencijuotis ar pradėti veiklą, bet ir šalis, kurioje auga globalios fintech bendrovės, reikia daugiau vėlesnės stadijos kapitalo ir aktyvesnio tarptautinių investuotojų įsitraukimo. Lietuvos 2023–2028 m. fintech strategijoje taip pat numatyta analizuoti fintech įmonių kapitalo pritraukimo iššūkius, ypač vėlesnėse investicijų stadijose“, – dalinosi pašnekovė.
„Inovacijos kuriamos greičiau nei teisės aktai, o reguliavimo klausimai nespėja su realybe. Verslas nežino, kuo remtis, vartotojai iš dalies lieka neapsaugoti. Čia gali padėti palankios testavimo aplinkos, palaikomos valstybės“, – pastebėjo A. Šilgalis.
Skaitmeniniai sukčiai taip pat aktyviai veikia skaitmeninėje erdvėje, o naujos paltformos yra pagrindiniai taikiniai. AMLA duomenimis, finansinių nusikaltimų mastas Europoje šiandien yra milžiniškas. Skaičiuojama, kad jie gali sudaryti nuo 2 iki 5% BVP. Europos mastu kalbama apie maždaug 350–800 mlrd. Eur per metus. Kibernetinis saugumas išliks iššūkiu, tad ILTE atstovo manymu, reikia realaus laiko transakcijų stebėjimo sprendimų.
Talentų trūkumas ar jų ptritraukimas toliau išliks iššūkiu, nes specialistų, kurie išmano finansus, technologijas ir teisinį reguliavimą, yra labai mažai. Tad svarbu švietimas, investicijos į perkvalifikavimą, gebėjimas pritraukti talentus iš kitų šalių.
„Fintech sektoriaus iššūkiai yra ne technologiniai, o sistemingi — reguliavimo vėlavimas, pasitikėjimo trūkumas, rinkos koncentracija. Spręsti juos reikia ne izoliuotai, o koordinuotai: reguliuotojai, verslas, ir švietimo institucijos turi veikti kaip ekosistema, o ne atskirai“, – kalbėjo A. Šilgalis.
Prieš dešimtmetį šis sektorius sudarė apie 2 proc. šalies ekonomikos, o šiandien jo dalis siekia 5,4 proc. Kasmet šis sektorius sukuria apie 4 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Toks spartus augimas rodo, kad jis plėtėsi maždaug dvigubai greičiau nei visa Lietuvos ekonomika.
Pasak ministro, iš 25 mlrd. eurų siekiančio bendro metinio Lietuvos paslaugų eksporto, 2 mlrd. eurų (arba 8 proc.) sudaro tiesioginis finansinių paslaugų eksportas. 2025 m. fintech paslaugų eksportas augo 15 proc., tuo tarpu bendras paslaugų eksportas padidėjo 13 proc., o prekių eksportas – tik 3 proc.
Itin sėkmingas laikotarpis šiam sektoriui prasidėjo nuo 2020 m., kai COVID-19 krizės sukelti iššūkiai tapo nuotolinių finansinių paslaugų vystymosi katalizatoriumi. Lietuva užtikrino greitą licencijavimo procesą, kuris šio tipo įmonėms yra kritiškai svarbus. Prisidėjo ir šalies pažanga skaitmenizacijos srityje, ir plati aukštos kvalifikacijos talentų bazė.