Pirmas išėjęs vaikinas „Delfi“ juokėsi, kad „žinokit, atėjau ant pachmielo“. Taip pat sakė, kad laikė išplėstinio kurso (A lygio) egzaminą, bet dėl streso negalėjo prisiminti, kokia tema rašė.
„Labai buvo sunku. Aš vos susigaudžiau, kas čia iš viso įvyko. Temos tikrai buvo sunkokos, bet net nepasakysiu kokios.
Rašiau, kad rašyčiau, kad užtektų žodžių. Rėmiausi duotu tekstu“, – teigė vaikinas.
Rėmėsi Landsbergio kūriniu
Dar vienas išėjęs jaunuolis sakė, kad irgi laikė A lygio lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, taip pat dalijosi, kad rašė probleminio tipo rašinį.
„Aš rašiau tokia tema: „Kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje?“. Rėmiausi Vytauto V. Landsbergio „Alina“, apie partizaninio karo laikus. Man atrodo, kad buvo gana paprasta“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, ar daug ruošėsi šiam egzaminui, atvirai prisipažino, kad „nė trupučio“.
„Aš esu iš suaugusiųjų gimnazijos, tai tiesiog atėjau į egzaminą, parašiau ir viskas“, – sakė jaunuolis.
Dar vienas vaikinas pasakojo, kad irgi rėmėsi V. V. Landsbergio kūriniu ta pačia tema. Pasak jo, kadangi daug skaitė Balio Sruogos „Dievų mišką“, jam atrodė, kad remtis ir šia knyga irgi tiko.
„Ruošiuosi stoti į policiją, todėl bandau ištaisyti praeities klaidas ir įveikti šią kartelę“, – atviravo jis ir dalijosi, kad taip pat mokosi Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre.
Kokias gavo užduotis?
Grožinio teksto interpretavimas
Jurgis Savickis. „Vagis“.
Novelės interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogiškumo išbandymas.
Giedrė Kazlauskaitė. „Debesų piemenė“.
Eilėraščio interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – kintantis žmogaus santykis su pasauliu.
Probleminio klausimo svarstymas
Vytautas V. Landsbergis. „Alina“.
Svarstomas klausimas – „Kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje?“.
Kristijonas Donelaitis. „Metai. Pavasario linksmybės“ (ištrauka).
Svarstomas klausimas – „Ar kuklumas yra vertybė?“.
Grožinio teksto interpretavimas
Akvilina Cicėnaitė. „Tylos istorija“.
Romano ištraukos interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – tėvų ir vaikų santykiai.
1. Koks tėvo santykis su dukra?
2. Kodėl Nika pradėjo piešti?
3. Kaip Nika jautėsi, vėl susitikusi su tėvu?
4. Kokia tėvo dovanoto laikroduko reikšmė?
Maironis. „Vakaras Ant ežero Keturių Kantonų“
Eilėraščio interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogaus išgyvenimai gamtoje.
1. Kuo ypatinga lyrinio subjekto aplinka?
2. Kokius jausmus lyriniam subjektui sukelia aplinka?
3. Kuo svarbus vaizdas, iškylantis lyrinio „aš“ atmintyje?
4. Kodėl lyrinis subjektas eilėraščio pabaigoje susigraudina?
Probleminio klausimo svarstymas
Vytautas V. Landsbergis. „Simas“
Svarstomas klausimas – „Ar verta aukotis dėl tėvynės?“.
1. Kas skatina žmones aukotis?
2. Kodėl pasakotojas Simas nusprendė važiuoti į Vilnių?
3. Ar Simas pasielgė teisingai?
4. Kodėl lemtingais momentais žmonės elgiasi skirtingai?
Vincas Mykolaitis-Putinas. „Altorių šešėly“. I dalis. „Bandymų dienos“ (ištrauka).
Svarstomas klausimas „Ar lengva žmogui keisti savo įsitikinimus?“.
1. Kodėl žmonės dažnai būna kategoriški?
2. Ko tėvai tikisi iš Liudo Vasario?
3. Kaip Liudas Vasaris vertina tėvų elgesį?
4. Ar kitų nuomonė visada yra svarbi?
Kartelė buvo sumažinta
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pranešė, kad 2026–2027 m. visų egzaminų išlaikymo kartelė bus 25 taškai (bendrai iš abiejų dalių).
Šiemet privalomo lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino antrąją dalį laikyti pasirinko per 27,2 tūkst. IV gimnazijos klasės mokinių. Iš jų egzaminą išplėstiniu (A) kursu laikyti planuoja 17,9 tūkst., bendruoju (B) kursu – 9,3 tūkst.
Išplėstiniu kursu egzaminą laikantys dvyliktokai galėjo pasirinkti iš dviejų rašinio tipų: grožinio teksto interpretavimo arba probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymo. Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio kurso VBE bus pateikiami sudėtingesnės struktūros tekstai – sudėtingesnis kontekstas, naudojamos sudėtingesnės metaforos. Minimali rašinio apimtis – 450 žodžių.
Kandidatams, laikiusiems B kurso egzaminą, kiekvienoje užduotyje buvo pateikti keli nukreipiamieji klausimai. Mažiausia sukurto teksto apimtis B kursui – 400 žodžių. Šie moksleiviai taip pat galėjo rinktis iš dviejų rašinio tipų: grožinio teksto interpretavimo arba probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymo.
Šiems abiturientams buvo pateikiami paprastesnės struktūros grožiniai tekstai – paprastesnė meninė raiška, akivaizdesnė prasmė, aiškios metaforos, nebuvo intertekstų arba jie buvo labai akivaizdūs.
Prie rašinio užduoties (temos) buvo pateikiami 4 nukreipiamieji su užduotimi (tema) susiję klausimai. Buvo žemesni reikalavimai turiniui, teksto raiškai ir kalbos taisyklingumui.
Kad dvyliktokai gautų brandos atestatą, jie turi išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, taip pat vieną pasirenkamojo dalyko egzaminą arba atlikti brandos darbą.
Kokie rezultatai buvo praeitais metais
Praeitais metais išplėstinio kurso (A) egzaminą išlaikė 94,3 proc. mokinių. Egzaminą laikė 17 042 kandidatai, tad išlaikė apie 16 070 mokinių.
Bendrojo kurso (B) egzaminą išlaikė 68,7 proc. mokinių. Egzaminą laikė 6 957 kandidatai, tad išlaikė apie 4 780 mokinių.
Daugiau nei pusė neišlaikiusiųjų B lygio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino buvo tautinių mažumų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai.
Iš viso lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 23 999 kandidatai, o išlaikė maždaug 20 850 mokinių.
Buvo pranešta, kad 2025 m. A lygio lietuvių kalbos egzaminas buvo vienas sėkmingiausių per pastarąjį dešimtmetį – jo neišlaikė kiek daugiau nei 5 proc. laikiusiųjų. Pernai tai buvo vienintelis egzaminas, prie kurio socialdemokratų valdžia nebuvo pridėjusi 10 taškų.