Milano „Olimpia“ (2/3) antrus metus iš eilės nuliūdino Kauną, išvykoje nugalėjusi „Žalgirį“ (3/2) 89:78.
Regis, iššovusi Arno Butkevičiaus lazda – dėl gynybos vertinamas žaidėjas per pirmus du kėlinius pataikė 6 tritaškius ir laužė asmeninius rekordus – užliūliavo šeimininkus, nusiteikusius lengvam pasivaikščiojimui.
O svečiai iš Italijos žaisti nenustojo ir likvidavo 16 taškų deficitą, patys trečiame ketvirtyje vienu metu pakėlę savo tolimų metimų tikslumą net iki 62 proc. Lygiai kaip ir A. Butkevičius, karjeros benefisą rengė Giampaolo Ricci, realizavęs visus 5 tritaškius.
Prasikrapštę akis kauniečiai pamatė, kad jų oponentai lekia finišo tiesiąją patys nutolę dviženkliu atstumu – ir pėdos jau buvo ataušusios.
„Pasiekėme labai svarbią pergalę prieš komandą, kuri ypatingai gerai pradėjo sezoną. Atmosfera čia buvo įspūdinga kaip visada, dėl to noriu pasveikinti sirgalius. Jau lankėmės Belgrade, Miunchene, čia – visur tribūnos buvo pilnutėlės. Manau, Eurolyga rodo kai ką labai įdomaus.
Kalbant apie rungtynes, visą kėlinį užtrukome, kol prisitaikėme prie varžovų fiziškumo. Prastai kovojome dėl atšokusių kamuolių, gynyba nebuvo reikiamo lygio, taip pat ir puolime reikėjo prisitaikyti. Bet susitvarkėme. Labai sunkiai dirbome gynyboje prieš varžovų žvaigždes, o puolime net ir po prasto pirmo kėlinio prieš vieną geriausių Eurolygos gynybų pelnėme beveik 90 taškų“, – komentavo nugalėtojų strategas E. Messina.
Svečiai iš Milano Kaune vertėsi ne tik be traumuotų buvusių žalgiriečių Zacho LeDay ir Josho Nebo, bet ir be naujokų Lorenzo Browno bei Vlatko Čančaro. Dar vienas „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs aukštaūgis Bryantas Dunstonas nuo atsarginių suolo kilo epizodiškai ir niekuo nepasižymėjo.
Šeimininkams trūko vienintelio Dovydo Giedraičio.
Prieš tai „Žalgiris“ ir „Olimpia“ tarpusavyje rungėsi 25 kartus, kauniečiai pasiekė 14 pergalių.
„Dvigubos“ Eurolygos savaitės pradžioje T. Masiulio auklėtiniai išvykoje rezultatu 79:88 patyrė pirmą sezono pralaimėjimą prieš Belgrado „Crvena Zvezda“ (Serbija), italai taip pat svečiuose 53:64 neatsilaikė prieš Miuncheno „Bayern“ (Vokietija).
Kitą ketvirtadienį abiejų komandų laukia ispaniški išbandymai: žalgiriečiai aplankys „Barcelona“, „Olimpia“ priims „Valencia“ klubą.
– Kokį įspūdį jums palieka T. Masiulio debiutas vyriausiojo trenerio pareigose, ką galėtumėte jam patarti? – buvo paklaustas E. Messina
– Neketinu vertinti savo kolegų, visus juos gerbiu. Jis fantastiškai talkino Šarūnui Jasikevičiui, jis yra vietinis, šių namų šeimininkas, ir jam neabejotinai pavyks. Jau pirmuose turuose ši komanda pasirodė puikiai paruošta.
O kažko patarinėti tikrai nesiruošiu. Prieš 48 valandas pralaimėjome, ir visi mane laikė kvailiu. Dabar laimėjome, ir aš jau didelis gudruolis. Bet tik artimiausioms 48 valandoms.
Šiame sezone tvarkaraštis toks, kad visi turi išmokti per dvi paras pamiršti ankstesnes rungtynes, antraip bus problemų. Tai yra priežastis, dėl kurios visos komandos šį sezoną banguoja.
– Ar tokia pergalė Kaune – išganymas po praėjusių metų stebuklo Milane, kai „Žalgiris“ laimėjo išlipęs iš 27 taškų duobės?
– Baikite, kam reikalingi tokie klausimai. Išganymas buvo praėjusiame sezone, kai mes taip pat laimėjome Kaune. Negi šią pergalę siejate su faktu, kad kažkada prieš metus smarkiai susimovėme? Meskime šias filosofijas, gal dar nusikelsime į Pūnų karus trečiame amžiuje prieš mūsų erą.
Kalbėkime apie šias rungtynes, nes tikrai yra ką aptarti.
– Tuomet pakalbėkite apie G. Ricci.
– Jis – vienas iš dviejų mūsų kapitonų. Sužaidė labai gerai, pataikė idealiai. Manau, gaudavo tikrai gerų perdavimų, bet ir pats atsidengdavo reikiamu laiku.
– Puikiai abiejose aikštės pusėse sužaidė ir Quinnas Ellisas.
– O taip! Mums labai pasisekė, kad jį vasarą gavome. Labai geras vaikis, jau subrendęs fiziškai. Jis kilęs iš krepšininkų šeimos Anglijoje, kiekvieną dieną jis pasiruošęs sunkiai dirbti. Šiandien jis gavo daugiau žaidimo laiko ir tuo pasinaudojo. Tai buvo pagrindinis vakaro įvykis.
– Ar matote panašumų tarp B. Dunstono ir klubo legendos Kyle’o Hineso?
– Puikus klausimas, nes mes juokaujame, kad jam reikėtų atiduoti 42-ą numerį. Kad ir koks jis šventas būtų. Panašumų daug, mentalitetas – vienodas. Garbė turėti Bryantą savo komandoje, jis daug padeda tiek aikštėje, tiek rūbinėje.
– Kalbėjote apie pilnas tribūnas Eurolygoje. Ar turite savo nuomonę dėl galimų žemyno klubinio krepšinio perbraižymų artimiausiais metais?
– Visada sakau, kad aikštėje sukuriame tokį produktą, kurį pranoksta tik NBA atkrintamosios varžybos. Kita vertus, iš verslo pusės yra problemų. Visi praranda pinigų, priklauso nuo futbolo klubų arba turtingų geradarių. Manau, visų mūsų interesas yra susitarti su NBA ir rasti bendrą kompromisą – bendrą lygą, kurioje krepšinis būtų dabartinio lygio, o komercinė pusė – kaip NBA. Tik iki to – ilgas kelias.
Vyko du susitikimai, viename aš dalyvavau. Geros valios bendradarbiauti yra. Atrodo, kad NBA nusiteikusi labai rimtai, aš asmeniškai viliuosi, jog pavyks susitarti gražiuoju ir kartu vystyti bendrą produktą. Nesutinku su tais savo kolegomis, kurie sako, kad NBA ateina čia sunaikinti Europos krepšinio. Tikrai taip nemanau.
– Kaip visas tris puses – Eurolygą, NBA ir FIBA – padaryti laimingas?
– Manau, ne paslaptis, jog Eurolyga norėtų, kad visi 13 klubų, kurie yra lygos akcininkai, būtų ir naujo turnyro planuose. Manau, tai labai svarbu. Iš kitos pusės, NBA trokšta įtraukti naujus miestus, naujas rinkas. Kol vyksta sąžiningas pokalbis ir yra geros valios, manau, šansų turime. Bet informacijos tekinimas žiniasklaidai, slapukavimas lėtina procesą, kuris galbūt niekur nenuves.
Man atrodo, kad kalbėti reikia ne tiek apie naująją lygą, o ieškoti protingo būdo, kaip logiškai sukonstruoti visą sistemą. Dabar turnyrų yra per daug. Reikia įvesti šiek tiek tvarkos. Ir, svarbiausia, koordinuoti tvarkaraščius. Pasakykite, kiek iš 20 Eurolygos komandų neturi bėdų dėl traumų?
– Kalbant apie turtingus geradarius, kaip pasikeitė gyvenimas Milane praėjusį mėnesį netekus Giorgio Armani?
– Labai didelė netektis – lyderystės, charizmos, meilės krepšiniui. Pačiame klube niekas nesikeičia, „Olimpia“ yra visos kompanijos dalis. Krepšinis yra viso verslo dalis, o ne kažkas išorėje, kam buvo eikvojami pinigai tik dėl savininko. Naujasis kompanijos prezidentas kartu su Armani šeima yra prisiekę krepšinio aistruoliai. Taigi, kasdieniame gyvenime niekas nesikeičia. Bet širdyje, žinoma, liko tuštuma. Antra vertus, jaučiame didelę motyvaciją pagerbti pono Armani atminimą kuo geriausiu sezonu.