Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkst. iki 1993 metų statytų daugiabučių, kurių didelė dalis šiandien susiduria su nusidėvėjimo problemomis. Nuo šių metų liepos 1 dienos tokių namų gyventojams gali padidėti kaupiamosios įmokos. Daliai daugiabučių įmokos gali augti automatiškai, net ir be papildomo gyventojų balsavimo ar pritarimo.
Advokatų kontoros „CEE Attorneys“ vyresnioji teisininkė Agnė Turauskaitė pataria, ką svarbiausia žinoti apie naująją tvarką ir kokių klaidų nebedaryti.
Įmoka – iš dviejų dalių
Pasak teisininkės, gyventojų mokama kaupiamoji įmoka ir toliau bus skaičiuojama pagal buto plotą – kuo didesnis butas, tuo didesnė mėnesinė įmoka. Kaupiamąją įmoką sudarys dvi dalys.
Pirmoji bus skirta konkretiems suplanuotiems darbams, jei name yra patvirtintas ilgalaikis remonto planas, pavyzdžiui, numatytas stogo ar vamzdynų remontas.
Tokiu atveju darbų kaina bus paskirstoma visiems gyventojams pagal jų turimą plotą ir planuojamą darbų laikotarpį.
Antroji dalis bus skirta kasdienei namo priežiūrai – smulkesniems remontams, avarijoms ar kitiems nenumatytiems darbams. Šios įmokos dydis priklausys nuo namo dydžio: mažesniems daugiabučiams bus taikomas didesnis bazinis tarifas, didesniems – mažesnis.
Svarbiausias pokytis
Teisininkė pabrėžia, kad svarbiausias pokytis bus tai, jog nuo liepos 1 d. bazinis tarifas bus dauginamas iš pastato būklės koeficiento. Geros būklės namams bus taikomas koeficientas 1, vidutinės būklės – 2, blogos – 3, o labai blogos ar kritinės būklės namams – 4. Tai reiškia, kad prastesnės būklės daugiabučių gyventojų įmokos gali būti net kelis kartus didesnės.
Įmokos dydžiui įtakos turės ir tai, ar namas yra renovuotas arba naujos statybos. Tokiems daugiabučiams penkerius metus gali būti taikoma 50 proc. mažesnė įmoka, tačiau tam reikės pačių gyventojų sprendimo.
„Pastato būklė bus nustatoma pagal techninių prižiūrėtojų arba ekspertų pateiktus duomenis Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje (PDBIS). Remdamiesi šia informacija administratoriai ar bendrijos nuo liepos 1 dienos privalės perskaičiuoti įmokas, o tam atskiro gyventojų balsavimo nebereikės“, – sako A. Turauskaitė.
Kam įmokos didės labiausiai?
Didžiausius pokyčius pirmiausia pajus senų daugiabučių gyventojai. Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkst. iki 1993 metų statytų daugiabučių.
„Nemaža jų dalis šiandien turi įvairių techninės būklės problemų – tai ir pažeisti fasadai, nusidėvėję stogai, seni vamzdynai ar kiti defektai. Visi šie trūkumai bus fiksuojami Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje (PDBIS), o nuo jų tiesiogiai priklausys ir taikomas įmokų koeficientas, – aiškino teisininkė.
Pasak jos, didesnės įmokos gresia ir tiems namams, kuriuose nėra patvirtinto ilgalaikio remonto plano arba ilgą laiką nebuvo atliekami būtini darbai.
Rizika mokėti daugiau didėja ir tiems daugiabučiams, kuriuose yra daug skolingų gyventojų, – tokiais atvejais administratoriai dažnai atideda planinius remonto darbus, todėl pastato būklė toliau blogėja.
A. Turauskaitė sako, kad pokyčius labiau pajus ir mažesnių, iki 3000 kv. m, daugiabučių gyventojai, nes tokiems namams taikomas didesnis bazinis tarifas. Didesnes sumas mokės ir didesnio ploto butų savininkai, kadangi įmokos apskaičiuojamos pagal kvadratinius metrus. Be to, svarbu žinoti, kad net ir tvarkingai atrodantis daugiabutis gali būti priskirtas prastesnei būklei, jei jame nustatomi pasenusių šildymo, vandentiekio ar kanalizacijos sistemų defektai.
Svarbu ir tai, kad įmokos gali didėti net ir be gyventojų pritarimo. Nuo liepos 1 dienos administratorius arba bendrija privalės perskaičiuoti tarifą pagal PDBIS ar ekspertizės duomenis, jei sistemoje bus užfiksuota blogesnė pastato būklė. Atskiro gyventojų balsavimo tam nebereikės.
Ar gyventojai galės sumažinti įmokas?
Tačiau teisininkė pabrėžia, kad gyventojai turi galimybę sumažinti įmokas.
„Viena svarbiausių priemonių suvaldyti didėjančias įmokas – aktyvesnė namo priežiūra ir greitesnis reagavimas į defektus. Net ir nedideli pažeidimai, laiku nepašalinti ir neužfiksuoti PDBIS sistemoje, gali bloginti bendrą pastato vertinimą“, – tikina ji.
Viena efektyviausių priemonių – patvirtintas ilgalaikis remonto planas. Jį turintiems namams būklės koeficientas plane numatytiems darbams netaikomas.
Agnė Turauskaitė
Pasak jos, svarbu ir tai, kad atlikti remonto darbai būtų tinkamai pažymėti sistemoje. Priešingu atveju net ir sutvarkytas daugiabutis gali būti vertinamas kaip prastesnės būklės. Norint mažesnių įmokų, rekomenduojama mažinti skolas, kadangi administratoriai planinių darbų dažnai neatlieka skolingame name.
„Mažesnes įmokas gali užtikrinti ir renovacija – renovuotiems daugiabučiams penkerius metus gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas“, – primena teisininkė.
Ką galima padaryti dabar, kad įmokos nedidėtų
teisininkė pataria gyventojams pasitikrinti savo daugiabučio duomenis PDBIS sistemoje, iš administratoriaus ar bendrijos pirmininko sužinoti, ar atlikta naujausia namo apžiūra bei ar yra patvirtintas ilgalaikis remonto planas.
Taip pat vertėtų aktyviau dalyvauti susirinkimuose, pasirūpinti, kad atlikti remonto darbai būtų tinkamai suvesti į sistemą, bei įvertinti renovacijos galimybes.
„Galiausiai verta susimokėti senas skolas ir paraginti tai padaryti kaimynus, o esant rimtam pagrindui manyti, kad PDBIS įrašai neatitinka tikrovės, užsisakyti statinio ekspertizę. Gyventojai taip pat gali inicijuoti savanorišką lėšų kaupimą virš minimalaus tarifo – tai padeda sukaupti rezervą ir rodo aktyvų gyventojų įsitraukimą“, – patarė ji.
Teisininkės teigimu, svarbiausia žinoti, kad būtent aktyvus gyventojų įsitraukimas gali lemti, ar daugiabučio įmokos ateityje didės minimaliai, ar kelis kartus.