Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, literatūrologas, poetas Mindaugas Kvietkauskas, filosofė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto docentė dr. Nerija Putinaitė, Vilniaus universiteto Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas, rašytoja, dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė Kristina Sabaliauskaitė. Bernardinai.lt nuotraukų (ELTA, VU TSPMI, Evgenios Levin, asmeninio archyvo) koliažas
Pirmadienį pranešta, kad socialdemokratai su „Nemuno aušra“ keisis Kultūros ir Energetikos ministerijomis. Tai padarius į „Nemuno aušrai“ atitekusį kultūros ministro postą teikiamas „aušrietis“ Ignotas Adomavičius – jis pakeistų prieš tai paskirtą socialdemokratę Vaidą Aleknavičienę.
Kandidatas į kultūros ministrus turi giminystės ryšių su „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio šeima. „Nemuno aušros“ pirmininkas patvirtino, kad I. Adomavičiaus žmona yra jo brolienės sesuo.
Dėl kandidato tinkamumo eiti pareigas spręs prezidentas Gitanas Nausėda, paskirtoji ministrė pirmininkė Inga Ruginienė šią kandidatūrą jau palaimino.
„Na, kandidatas tikrai nėra visiškai atsitiktinis kultūrai žmogus. Man svarbiau, kokių nuostatų jis laikosi ir ar nėra taip pat kokių nors nuostatų, kurios susijusios su antisemitizmu, ar žmogaus kultūros vizija yra iš tikrųjų kredibili ir ar ji tikrai gali suteikti mūsų kultūrai tam tikrus horizontus“, – pirmadienį per LRT laidą „LRT forumas“ sakė valstybės vadovas.
G. Nausėda tvirtino nenorįs iš anksto nurašyti žmogaus su juo nesusitikęs ir nepakalbėjęs.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
A. Gelūnas: tokios gilios krizės neprisimenu
Paklaustas, kokio kultūros ministro šiuo metu reikėtų, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generalinis direktorius dr. ARŪNAS GELŪNAS tvirtina, kad tai turėtų būti žmogus be reputacinių dėmių, ateinantis iš aplinkos, kurioje skaidrumas, patikimumas, demokratinės vertybės nekeltų jokių abejonių.
„Tai turėtų būti žmogus, bent kiek matomas viešajame lauke, politiniame ar kultūriniame. Nebūtinai iš kultūros srities, bet bent jau iš politinio lauko – galbūt dirbęs savivaldybėje, turintis vadovavimo patirties. Buvo siūloma socialdemokratų kandidatė – buvusi Joniškio vicemerė Vaida Aleknavičienė, ten ji kuravo kultūros sritį.
Kai kultūra, kuri yra mūsų tautos, visuomenės esmė ir šerdis, traktuojama atsainiai ir su panieka – tai žeidžia mus visus.
Gali patikti ar nepatikti, bet tai bent jau yra žmogus, turintis devynerius metus viešojo administravimo ir kultūrinių projektų vadybos patirties, susidūręs su kultūros gyvenimu, kultūros žmonėmis, organizacijomis. Tokią kandidatę sunku stipriai kritikuoti, nes žmogus turi kvalifikacijų ir patirties.
Tačiau kai siūlomos kontroversiškos asmenybės, visai neturinčios politinės, administracinės ar kultūrinės patirties, o pirmieji jų žingsniai buvo versle – natūralu, kad kultūros bendruomenė pasišiaušia. Ir dabar socialiniuose tinkluose siaučia audra, jaučiamas didžiulis nerimas dėl ateities: kas laukia, ar žiniasklaida bus užvaldyta ir nutildyta, kaip bus veikiama kultūros institucijų veikla, ar nebus draudžiamos temos, kurios demokratinėje visuomenėje turėtų būti svarstomos ir analizuojamos“, – komentuoja A. Gelūnas.
Anot jo, kai kultūros ministru tampa gerai kultūros lauke žinomas žmogus, turintis patirties tiek kultūroje, tiek politikoje, kurio nereikia ilgai pristatyti, bendruomenė jaučiasi saugiau, o kai į aukščiausią kultūros politikos poziciją skiriamas ar siūlomas visai nežinomas žmogus, tuomet kultūros laukas jaučiasi nuvertintas.
Socialdemokratų kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
„Visas šis procesas labai jautrina ir nuvilia bendruomenę, šalyje kultūra nuolat vadinama našlaitėle, nustumiama į pakraštį – be pinigų, be įtakos. Tai skaudina daugybę kultūros lauko dalyvių, o juk kultūrininkų Lietuvoje yra labai daug – ne tik įstaigose, bet ir individualiai veikiančių menininkų, nevyriausybinių organizacijų, valstybinių ir savivaldybių įstaigų. Kai kultūra, kuri yra mūsų tautos, visuomenės esmė ir šerdis, traktuojama atsainiai ir su panieka – tai žeidžia mus visus.
Kultūra yra tai, ką giname, puoselėjame, tai, ką šiandien gina ir ukrainiečiai – teisę būti ukrainiečiais. Kultūros tikslas yra apginti savo kalbą, tapatybę, istoriją, atminimą, pasakojamas istorijas. Tokios gilios krizės – kad kandidatūrų į ministrus atrankos procesas būtų taip devalvuotas – neprisimenu. Tai verčia labai sunerimti. Tad įsielektrinimas kultūros lauke visiškai suprantamas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia A. Gelūnas.
LNDM direktorius nurodo, kad tvirtinant ministrą svarbiausia yra visuomenės pasitikėjimas – vertybėmis ir pačia figūra.
„Daugelyje Europos šalių kultūros ministerijoms vadovauti parenkami politikai – gerai žinomos asmenybės, įsigilinusios į kultūros lauko specifiką. Jie negroja, nepiešia, nerašo knygų, bet išmano literatūrą, muziką, orientuojasi politiniame lauke. Todėl nebūtina, kad Kultūros ministerijai vadovautų menininkas ar kultūrininkas, baigęs specialią sritį. Tai gali būti politikas, kuris žino kultūrą, orientuojasi joje, jaučia pagarbą, empatiją, nori padėti kultūros laukui ir žmonėms klestėti“, – toliau aiškina A. Gelūnas.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Kultūros bendruomenės reakcija
Reaguodama į aktualijas, kultūros bendruomenė kviečia visuomenę jungtis prie protesto asamblėjos prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušrai“.
Asamblėjoje planuojama pristatyti peticijos juodraštį, diskutuoti apie šią situaciją ir kelti reikalavimus bei sudaryti protesto planą.
„Mes gyvename laisvoje šalyje, demokratinėje visuomenėje, kur piliečiai aktyviai išreiškia savo kritišką poziciją. Tik tokiu būdu galime išlikti sveikos kultūros, švietimo, ekonomikos šalimi.
Šis protesto renginys rodo, kad kūrybingi žmonės yra svarbiausia Lietuvos dalis. Todėl jie buriami į protesto asamblėją, kur bus viešai išreikšta labai plataus kultūros lauko žmonių nuomonė. Tai kilo spontaniškai, vienu metu iš daugybės veikėjų – policentriška iniciatyva, rodanti situacijos rimtumą, kuriame atsidūrė mūsų kultūros pasaulis“, – reaguodamas į padėtį sako A. Gelūnas.
Asmuo turėtų būti ne tik gerbiamas kultūros bendruomenės, turintis autoritetą tarp kūrėjų ir kultūros institucijų (tačiau nešališkas), bet ir išsilavinęs, europietiškas savo manieromis, bendravimo būdu, kalbų mokėjimu.
K. Sabaliauskaitė: „Valstybės vadovai, įgalinsią netinkamą žmogų kultūros ministro poste, veiktų prieš Lietuvos valstybę“
Rašytoja, dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė KRISTINA SABALIAUSKAITĖ sako, kad Lietuvai reikia kultūros ministro, suvokiančio, kad gyvename informacinio (ir potencialaus kinetinio) karo metu, kai Lietuvos kultūra turi būti atspari iš priešiškos šalies sklindantiems visuomenėje konstruojamiems naratyvams (pavyzdžiui, tokiems kaip dirbtinai kurstoma nostalgija sovietmečiui ir jo abejotiniems veikėjams, rusiškos kultūros viršenybės teigimas, subtilios pastangos Lietuvą laikyti „russkij mir“ aprėptyje). O Lietuvos kultūros eksportas į užsienį, anot jos – vienas efektyviausių mūsų diplomatijos ir minkštosios galios įrankių.
„Asmuo turėtų būti ne tik gerbiamas kultūros bendruomenės, turintis autoritetą tarp kūrėjų ir kultūros institucijų (tačiau nešališkas), bet ir išsilavinęs, europietiškas savo manieromis, bendravimo būdu, kalbų mokėjimu – Lietuvos kūrėjai šiuo metu yra išsiveržę į kultūrinį avangardą, ir tarptautiniuose projektuose bei situacijose mums negali atstovauti gėdą darantis nekultūringas stačiokas.
Metas suvokti, kad šito nebegalime leisti dabartiniu geopolitiškai atsakingu momentu, o valstybės vadovai, potencialiai įgalinsią netinkamą žmogų kultūros ministro poste, iš esmės veiktų prieš Lietuvos valstybę. Kalbant konkrečiai apie „Nemuno aušrą“ ir jos siūlomus bet kokius kandidatus – tarptautinėje informacinėje erdvėje ši partija yra sutepta nebenuplaunama antisemitizmo dėme. Ar tokios kultūrinės vizitinės kortelės Lietuvai norime?“ – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja K. Sabaliauskaitė.
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Rašytoja tikina, kad kultūros ministras būtinai turi būti žmogus iš kultūrinės srities. „Tikrai nebūtinai menininkas ar kūrėjas, tačiau bent jau turintis praktinės patirties kultūros ar jos administravimo srityje. Suvokiantis, kad kultūra – tai ne ūkis ir ne gamyba, ir net ne biurokratinės kultūros institucijos, o šalies dvasinė stiprybė ir išlikimo užtaisas, paveldas, kūriniai ir kūrėjai – jų įgalinimas; ir įgalinimas, kad visuomenei šie kultūros turtai būtų kuo prieinamesni, ją maitintų, stiprintų dvasiškai ir turėtų sąlygas nuolatos atsinaujinti kūrybiškai. Žmogus, suvokiantis, kad lietuvių etnokultūros priešinimas profesionaliajai kultūrai – tai populistinė (o dažnai ir piktybiška) kvailystė: visas lietuvių, Lietuvos piliečių, Lietuvoje ir užsienyje kuriamas menas yra Lietuvos nacionalinis, lietuvių tautos menas. Pageidautina, kad ministro poste būtų asmuo, turintis tarptautinį kalibrą, reputaciją, kontaktus“, – dėsto rašytoja.
Kritikos K. Sabaliauskaitė negaili ir formuojamai naujajai Vyriausybei: „Naujoji Vyriausybė dėl kapitaliai keliskart apsimelavusių socdemų (kur Vilija Blinkevičiūtė, kur Gintautas Paluckas? – tokiu šaliai lemiamu momentu gavome neadekvačiai savo kvalifikaciją ir patirtį vertinantį „sovietinį vaiką“), formuojasi tragiško pavidalo, su akivaizdžiai prorusiškais Trojos arkliais ir gresia mums Sakartvelo variantu.“
Joks normalus gerbiamas kultūrininkas neis į „Nemuno aušros“ deleguojamo kultūros ministro komandą – o jeigu eitų, tai daug apie tokį asmenį paliudytų.
„Juolab kad „Nemuno aušros“ partija yra nedviprasmiškai paskelbusi savo ketinimą kištis į žiniasklaidos ir žodžio laisvę, pradėti orbanizavimą, o tą galėtų daryti turėdama Kultūros ministeriją, – tad tai būtų tiesiog dovanėlė mūsų šalies priešams. Joks normalus gerbiamas kultūrininkas neis į „Nemuno aušros“ deleguojamo kultūros ministro komandą – o jeigu eitų, tai daug apie tokį asmenį paliudytų. Geriausia, kas galėtų nutikti, – tai priešlaikiniai rinkimai, tiesą sakant“, – prideda ji.
Prioritetu kultūros srityje K. Sabaliauskaitė mato Lietuvos kultūros paveldo apsaugą karo atveju.
„Tos sritys, kuriomis esame įdomūs ir svarbūs pasaulio kultūriniame dialoge, kuriose jau skiname tarptautinius pripažinimo laurus – prioritetas turėtų būti šioms sritims užpilti dar daugiau degalų, kad jos galėtų važiuoti kaip įmanoma toliau, kad taptų įtvirtintu tarptautiniu šalies kultūriniu prekių ženklu – kaip kad tokiu tampa lietuvių operos solistai, kinas ar šiuolaikinis menas. Tų kelių sričių, kuriose mums jau sekasi, stiprinimo nereikėtų bijoti – netgi didelės senas kultūros tradicijas turinčios šalys dažniausiai garsėja pasiekimais kokiose nors keliose specifinėse srityse – ir tai normalu“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina rašytoja.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Anot jos, taip pat būtina didinti aukštosios, pasaulinio kalibro lietuvių kultūros prieinamumą regionams (tai – nacionalinių teatrų ir orkestrų gastrolės, regioniniai klasikinės muzikos festivaliai, kilnojamosios parodos), ir ypač vaikams bei jaunimui – kuo daugiau investuoti į žmonių kultūrinį ir meninį lavinimą, kurio, kaip įrodė vandalizmo aktas Zarasuose, verkiant stinga.
„Kandidatai į kultūros ministrus vis kalba apie lietuvių kalbos stiprinimą, bet geriausia investicija į lietuvių kalbos stiprinimą – tai ne lėšų švaistymas biurokratinėms, niekais užsiimančioms kalbos priežiūros institucijoms, o pasirūpinimas, kad iš Lietuvos savitarnos kasų ir bankomatų dingtų karu grasinančios valstybės, rusų, kalba (niekaip nesuprantu, kam ji ten – ES šalyje?), lietuvių kalbos kursų ir programėlių prieinamumo didinimas Lietuvoje prieglobstį radusiems svetimšaliams.
Tačiau svarbiausia – lietuvių literatūros vertimų skatinimas: knyga yra demokratiškas, nebrangus, sienas peržengiantis ir tuo pat metu tautos dvasią atskleidžiantis dalykas. Kuo daugiau žmonių skaito ir mėgsta lietuvių literatūrą – tuo daugiau draugų ir sąjungininkų pasaulyje turime“, – teigia rašytoja K. Sabaliauskaitė.
L. Kontrimas: nebijočiau žmogaus, kuris yra vien politikas
Vilniaus universiteto Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas LINAS KONTRIMAS tikina, kad kultūros ministru svarbu skirti žmogų, kuris būtų įgijęs gerą klasikinį išsilavinimą.
„Fundamentinės kultūros žinios politikui turi būti kaip saugi sisteminė bazė. O kam ji reikalinga? Ji reikalinga tam, kad šis ministras galėtų daryti antrą, mano reikalavimą atitinkantį, žingsnį: galėtų pagaliau drąsiai ir ryžtingai imtis modernios lietuviškos kultūros renesanso.
Pabrėžiu – lietuviškos. Kodėl taip sakau? Todėl, kad globali, valstybių sienų nepaisanti kultūra pas mus yra nespaudžiama: ji gali rastis, plėstis, būti papildoma ir paremta rinkodaros. Tačiau labai mažai kas rūpinasi mūsų identitetą stiprinančia kultūra ir jos pamatais. O dar ir taip nutinka, kad tie, kurie tuo užsiima, dažnai tai daro naiviai, kartais primityviai, o tie, kurie daro gerai ir neprimityviai, neretai apšaukiami marginalais“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja L. Kontrimas.
Vilniaus universiteto Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Pasak jo, Lietuvai dovana būtų naujas ministras, kuris gebėtų balansuodamas tarp klasikos ir šiuolaikiškumo didelį dėmesį skirti mūsų nacionalinei kultūrai.
„Lietuva yra vienintelė vieta pasaulyje, kur lietuviška kultūra turi savo adresą, namus, savo kalbą. Niekur kitur taip nėra. Todėl apsimesti, kad būdami Lietuvos piliečiai neturime jausti valstybės paramos ir intereso stiprinant lietuviškąją kultūrą, būtų ne tik neteisinga, bet, sakyčiau, net nusikalstama“, – perspėja L. Kontrimas.
Paklaustas, ar kultūros ministro kėdę turėtų užimti kultūros pasaulyje veikiantis žmogus, L. Kontrimas teigia, kad vis dėlto ministras yra politinė pozicija.
Nebijočiau žmogaus, kuris yra vien politikas, bet jis privalo turėti stiprią kultūrinę savimonę.
„Normalu, kai ministro kėdę užima politikas – jis vykdo politinę Vyriausybės programą. Tačiau žmogus, kuris neturi jokio supratimo apie kultūrą arba, tarkim, muzikos mokyklą lankė per prievartą ir paskui į muziką net nebežvelgė, – toks politikas šiai pozicijai netinka.
Supraskime vieną dalyką: kultūra yra subtilus ginklas, bet kartu tai yra ir tautos, kuri sukuria valstybę, cementas, mus sujungiantis. Todėl reikia turėti vidinę nuojautą – kultūrinį kompasą. Jeigu politikas ateina tik vykdyti programos, paskirtas be dvasios – toks žmogus gali pridaryti daug nelaimių“, – tvirtina L. Kontrimas.
„Nebijočiau žmogaus, kuris yra vien politikas, bet jis privalo turėti stiprią kultūrinę savimonę. Ne deklaratyvią, o įsitraukusią – kad pats dalyvautų kultūroje, sektų ją, matytų, turėtų mėgstamas sritis ir jas išmanytų daugiau nei vidutinis žmogus“, – prideda jis.
Anot L. Kontrimo, šiuo metu reikia susitelkti į lietuviškojo išskirtinumo ir etnokultūros gaivinimą bei sklaidą.
„Taip pat būtina sujudinti tarptautiškumą valstybiniu lygmeniu, kurio tikrai reikia. Jei nepatinka žodis „globalu“ – tai būtina savišvietai, išsilavinimui.
Dar vienas dalykas – žiniasklaidos lauko sutvarkymas, kad nekiltų klausimų, kas kur yra ir kodėl. Šiame punkte telpa daug kas: šalies žiniasklaidos žemėlapis, informacijos srautai, kurie ateina iš šalies. Čia taip pat matau būtinybę stiprinti žmonių raštingumą. Privalome peržiūrėti ir medijų edukaciją – kaip ji skleidžiama šiuolaikiniam Lietuvos piliečiui“, – teigia L. Kontrimas.
Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Reikėtų tikėtis tęstinumo
Filosofė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) docentė dr. NERIJA PUTINAITĖ atkreipia dėmesį, kad kultūrai šiuo metu labiausiai reikia, jog būtų garantuotas darbų tęstinumas.
„Dabar visi baiminasi, kad jeigu ateis ministras, esantis ne iš kultūros sferos, tada visa sritis, kurią Kultūros ministerija kuruoja, įskaitant ir žiniasklaidą, taps nenuspėjama. Dabar subalansuoti dalykai būtų sujaukti.
Manau, labiausiai reikėtų, jeigu jau nepasisektų rasti kultūros ministro, turinčio aiškią viziją – palankią kultūrai, kultūros atsinaujinimui ar kitoms jau iš anksčiau diskutuotoms kryptims, – bent jau tęstinumo, tvarumo ir nuspėjamumo šiame lauke“, – sako N. Putinaitė.
Natūralu tikėtis, kad žmogus, valdysiantis labai platų ir įvairų lauką, turėtų bent jau tam tikrų kompetencijų ir išankstinį šio lauko supratimą.
Filosofės teigimu, ministras turi žinoti, kaip veikia kultūros institucijos arba, pavyzdžiui, kaip iš vidaus funkcionuoja medijų ar žiniasklaidos pasaulis.
„Jeigu ir ateis žmogus, kuris nieko neišmano, jis turėtų turėti išskirtinių gebėjimų nuolat klausti, tartis, bet tai užims labai daug laiko. Natūralu tikėtis, kad žmogus, valdysiantis labai platų ir įvairų lauką, turėtų bent jau tam tikrų kompetencijų ir išankstinį šio lauko supratimą“, – komentuoja ji.
N. Putinaitė prideda, kad iš naujo ministro turbūt nereikėtų tikėtis visiškai naujų dalykų – veikiau reikėtų tikėtis tęstinumo.
Filosofė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto docentė dr. Nerija Putinaitė. TSPMI archyvo nuotrauka
M. Kvietkauskas: reikia asmenybės, turinčios kultūrinį tapatumą
„Reikia žmogaus, kuris matytų visą kultūros lauką, kuris būtų pasirengęs vadovauti sudėtingai šios sistemos veiklai didelių iššūkių metais, turėtų vertybinį stuburą, kuriam būtų išties svarbi mūsų tautos, valstybės tapatybė ir kuris vertintų europietiškos demokratijos vertybes kaip visiškai esmines, fundamentalias“, – į dienraščio „Bernardinai.lt“ klausimą, kokio kultūros ministro reikia Lietuvai, atsako literatūrologas, poetas, eseistas, vertėjas, buvęs kultūros ministras MINDAUGAS KVIETKAUSKAS.
Negebėjimas rasti stiprių asmenybių, kurios imtųsi šio vaidmens, rodo mūsų politikos lygio kritimą.
Jis prideda, kad žvelgiant į dabartinę padėtį labai gaila ir apmaudu, kad mūsų valdančiosios partijos neranda tinkamų žmonių: „Negebėjimas rasti stiprių asmenybių, kurios imtųsi šio vaidmens, rodo mūsų politikos lygio kritimą.“
„Nebūtinai tai turi būti kultūros srities profesionalas, bet svarbu, kad būtų plačios erudicijos, aiškių kultūrinių vertybių, demokratiniais principais besivadovaujantis žmogus, gebantis reprezentuoti mūsų valstybės kultūrą tarptautiniu mastu, telkti ir vesti kultūros bendruomenę, žmogus, kuriam kultūra iš tikrųjų rūpėtų ir kuris ją gerai pažinotų“, – dėsto M. Kvietkauskas.
Anot jo, kultūros pažinimas yra labai svarbus, ministru gali būti politikos profesionalas, bet turintis be galo platų akiratį tiek Lietuvos, tiek Europos kultūros srityse.
„Reikia asmenybės, turinčios kultūrinį tapatumą, štai ko reikia kultūros ministrui – tai yra jo asmens kultūrinio tapatumo šerdis“, – įstikinęs M. Kvietkauskas.
Literatūrologas, poetas Mindaugas Kvietkauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka
Literatūrologo teigimu, šiuo metu Kultūros ministerija turi be galo daug uždavinių, vienas svarbiausių – kultūros sistemą parengti įvairioms galimoms krizėms.
„Kalbant apie mūsų muziejinių kultūros vertybių, aukso fondo, apsaugą krizės metu – man atrodo, tai iki šiol neturi aiškios ir užtikrintos išsaugojimo sistemos. Be galo daug iššūkių kelia ir mūsų žiniasklaidos būklė: žiniasklaidos laisvių, demokratinių teisių apsauga, mūsų dalyvavimas informaciniame kare, atsakant į įvairią dezinformaciją istorijos atminimo klausimais tarptautinėje erdvėje“, – nurodo jis.
Pasak M. Kvietkausko, reikia rūpintis kultūros finansavimu, kultūros darbuotojų atlyginimais – juos kelti, taip pat stiprinti mūsų kultūros įstaigų ir nevyriausybinio sektoriaus gerovę.
„Klausimų spektras yra labai platus. Noriu pabrėžti, kad itin svarbu, kaip mūsų kultūros ministras atrodys tarptautinėje erdvėje, kaip jis gebės komunikuoti. Lietuvos buvimas pasaulyje, mūsų kultūrinis įvaizdis taip pat tiesiogiai susijęs su geopolitine padėtimi ir strateginiais interesais“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina M. Kvietkauskas.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: