„Jei ši Vyriausybė su socialdemokratais galvoja, kad ir su 600 tūkst. valstybės registrų duomenų įrašų nutekinimu, įskaitant Lietuvos piliečių asmens kodus, bus galima praslysti, tai tegul galvoja dar kartą“, – feisbuke trečiadienį rašė liberalas Petras Auštrevičius.
Jis pranešė, kad kartu su Laisvės partijos europarlamentaru D. Žalimu dėl šio duomenų nutekinimo ir sąmoningo delsimo informuoti visuomenę kreipėsi į Europos Komisiją.
„Prašome įvertinti, ar Lietuvos institucijos tinkamai reagavo į duomenų vagystę, papildomai prašome išaiškinti, ar delsimas informuoti visuomenę nepažeidė ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų“, – teigė jis.
Politikas priminė, kad Lietuvos visuomenė apie šį įvykį buvo informuota tik gegužės 22 d. – jo teigimu, tai iš esmės apribojo šimtų tūkstančių piliečių galimybes imtis prevencinių priemonių, siekiant apsisaugoti nuo galimo piktnaudžiavimo jų asmens duomenimis.
P. Auštrevičius cituoja ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 34 straipsnį, kuris įpareigoja nedelsiant pranešti duomenų subjektams apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, kai dėl šio pažeidimo gali kilti didelis pavojus žmonių teisėms ir laisvėms.
Kaip skelbė ELTA, įtariama, jog laikotarpiu nuo sausio iš RC galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Dėl šio incidento ikiteisminį tyrimą vykdo Generalinė prokuratūra. Ji nurodė, kad tyrimas pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d.
Apie ikiteisminį tyrimą pranešta gegužės 22 dieną, kai apie tai pranešė Generalinė prokuratūra. Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad anksčiau to nepadaryta dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo ir buvo laukiama komunikacijos iš prokuratūros.
Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau taip pat teigė, kad galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).