Nemažai pirkėjų „Lidl“ atėjimą siejo su viltimis apsipirkti pigiau. „Lidl“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vadovo Marino Dokozičiaus manymu, šis poreikis buvo išpildytas.
„Pristatėme efektyvumu ir kokybiškais privačiais prekių ženklais paremtą verslo modelį, kuris iš esmės pakeitė bazinių kainų suvokimą šalyje. Net ir reikšmingai augant šalies ekonomikai bei bendram kainų lygiui, išlaikėme savo pažadą“, – komentare „Delfi“ tvirtino M. Dokozičius.
Klausiamas, kokius didžiausius pokyčius per dešimtmetį pastebėjo sektoriuje, jis išskyrė išaugusį dinamiškumą ir skaitmenizaciją.
„Tiekimo srityje nuo pat pradžių aktyviai siekėme integruoti vietos gamintojus – šiandien lietuviška produkcija sudaro reikšmingą asortimento dalį. (…) Taip pat per šį dešimtmetį įvyko didžiulis išmaniųjų sprendimų šuolis – „Lidl Plus“ lojalumo programėlė iš esmės pakeitė akcijų planavimą ir leido pasiūlyti pirkėjams personalizuotas vertes.
Globalus pirkimų tinklas ir optimizuoti logistikos procesai padėjo išlaikyti lankstumą kainodaroje, sušvelninti pasaulinius infliacijos šuolius bei užtikrinti prekių prieinamumą net ir sudėtingiausių iššūkių metais“, – komentavo vadovas.
Žengdamas į antrąjį veiklos dešimtmetį tinklas, jo teigimu, išlaiko planus tęsti aktyvią parduotuvių plėtrą tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose šalies miestuose, toliau investuoti į logistikos pajėgumų didinimą bei procesų automatizaciją.
Kaip „Lidl“ dešimtmetį vertina ekspertai? Ką Lietuvoje pakeitė šis žaidėjas?
Kai kur privertė kitus pasitempti
Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas sakė, kad į Lietuvą tinklas žengė demonstruodamas žemų kainų parduotuvių tinklui (angl. discount) būdingus bruožus.
„Tai yra mažos kainos, daug privačių etikečių prekių. Tai buvo vienas iš ledlaužių jau nusistovėjusioje kainodaroje. Tačiau bėgant laikui, po 1–2 metų, „Lidl“ tapo ne discount tinklu, o supermarketu. Tai atsiliepė ir kainodaroje, ir asortimente, ir kainose, kurios tapo analogiškos kaip ir konkurentų“, – svarstė A. Vizickas.
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sutiko, kad „Lidl“ savo strategiją keitė.
„Po pirmos susižavėjimo bangos, kai staigiai išaugo jų apyvartos, buvo šioks toks sulėtėjimas, naujų klientų nebebuvo tiek daug. Be to, pirkėją traukia prekių gausa, įvairovė, nesvarbu, kad gali pirkti vieną tą pačią prekę, jis lentynose nori matyti jų daug. Tad ir „Lidl“ palaipsniui atsirado „Deluxe“ linija, kurią galima vadinti premium segmentu. „Lidl“ jau nebėra biudžetinio, discount tipo tinklas“, – „Delfi“ sakė A. Bartkus.
Tinklo atėjimą į Lietuvą ekonomistas pavadino labai svarbiu, nes jis suintensyvino konkurenciją.
„Visi smarkiai konkuruoja dėl rinkos, „Lidl“ atėjimas smarkiai tai išjudino. Tai vartotojui yra gerai, nes tinklai konkuruoja dėl pirkėjo, dėl prekių įvairiapusiškumo“, – pažymėjo jis.
„Nors kainos visuose tinkluose ir auga dėl darbo sąnaudų, brangstančių žaliavų, energetinių sąnaudų, konkurencija lemia, kad kainų augimas būtų kiek įmanoma labiau prislopintas. Ar „Lidl“ atėjimas padėjo brangimą prislopinti, duomenys neparodys, bet kadangi jie suintensyvino konkurenciją, tai kažkiek prisidėjo prie kainų mažinimo“, – pridūrė A. Bartkus.
Jo teigimu, „Lidl“ galima vadinti trečiu mažmeninės prekybos žaidėju pagal demonstruojamus rezultatus – lyderė yra „Maxima“, antra tinklas, anot jo, yra „Norfa“ su labai stabiliais pelno rodikliais.
Savo ruožtu A Vizickas pažymėjo, kad „Lidl“ smarkiai prisidėjo prie pasitikėjimo privačios etiketės produktais didinimo. Beje, pastarųjų pardavimai auga ne tik Europoje, bet ir JAV.
„Prie to prisidėjo didžiulė infliacija po koronaviruso ir karo. Kai (žinomi – aut. pastaba) prekių ženklai pabrangsta, kaina užsifiksuoja ir lieka pakankamai aukšta. O privačios etiketės produktai dėl konkurencijos demonstruoja kitokį elgesį, kainos svyruoja pagal tai, kaip brangsta žaliavos. Kainų skirtumas yra toks patrauklus, kad vartotojas rinktųsi privačią etiketę“, – teigė A. Vizickas.
Anot jo, jei anksčiau žmonės tarsi gėdydavosi pirkti privačios etiketės gaminius, dabar ši tendencija pasikeitusi į visiškai priešingą pusę.
Pašnekovas taip pat išskyrė, kad „Lidl“ veiklos pradžioje iš kitų tinklų išsiskyrė savo daržovių ir kepinių skyrių kokybe, taip priversdamas pasitempti ir konkurentus.
„Žmonės galėjo pastebėti, kad „Lidl“ daržovių ir vaisių kokybė buvo geresnė nei kitur už tokią pačią kainą. Kiti tinklai taip pat metė į tai pastangas, todėl dabar tokio akivaizdaus išskirtinumo nėra. Kitas dalykas – kepyklos, kurios buvo „Lidl“ perliukas. Visada įėjus į parduotuves matomi šilti, gražūs kepiniai.
Šiandien konkurentai – „Maxima“, „Iki“ – taip pat šituos skyrius patobulino, todėl dabar situacija panašėja. Taip pat anksčiau „Lidl“ išsiskyrė savo išvystytu šaldytos produkcijos, pusgaminių skyriumi, bet šito skirtumo šiuo metu irgi nebeliko“, – kalbėjo „Pricer.lt“ įkūrėjas.
Šansai Lietuvoje sulaukti naujo žaidėjo – tik teoriniai
Ar Lietuvoje kada nors gali atsirasti naujas prekybos tinklas? Ekspertai svarstė, kad tai būtų įmanoma tik jei toks žaidėjas užimtų kurio nors jau veikiančio prekybininko vietą.
„Šansai gauti naują žaidėją be, pavadinkime, reformavimo, yra labai minimalūs, nes jam reikia turėtų tam tikrą kiekį parduotuvių, kuriose galėtų pradėti daryti lojalumo akcijas, reikia logistikos sandėlio, jog užkurtum visą prekybos mašiną. Tinklui reikėtų bent 15–20 taškų. Tas yra brangu ir truktų ilgai. Dėl to mes stebėjome tam tikras žvalgybas, pavyzdžiui, „Aldi“ bandė ateiti, bet tai baigėsi niekuo, nes nebuvo suprasta, kaip įeiti į tokią rinką“, – svarstė A. Vizickas.
Realiausias variantas sulaukti naujo žaidėjo atsirastų jam įsigijus kurį nors jau veikiantį.
„Kaip suprantu, „Norfa“ dalyvavo derybose [su „Aldi“ – aut. pastaba], bet pardavimas neįvyko. Jie vykdo ir gamybą, ne tik prekybą, tai turbūt buvo klausimas, ką daryti su likusiu verslu.
Šitoje vietoje tai būtų tik teorinis dalykas, mūsų padangėje pokyčių tikėtis sudėtinga. Galbūt tai galėtų būti mažos privačios iniciatyvos, kurios laikui bėgant gali duoti rezultatą, bet tai labai ilgas kelias. Turime tokį žaidėją kaip „Mere“ – tai ekstremalus discount tipo tinklas, kur nėra šviežių prekių, kepinių kategorijos. Šiuo metu mūsų landšaftas yra susitraukęs į didžiuosius supermarketus“, – teigė jis.
O štai A. Bartkus pastebėjo, kad žengti nauji investuotojai į Lietuvą neskubės ir dėl to, kad esame depopuliacinė valstybė, o imigrantų sulaukiame daugiausia iš neturtingų valstybių.
„Mūsų šalis nėra bloga, neperspektyvi, bet tai nėra valstybė, į kurią dabar reikėtų skubėti bėgti investuoti. Visuomenė sensta, gyventojų skaičius auga tik dėl imigracijos. Taip yra ne tik pas mus, tai globalios tendencijos. Jei pažiūrėtume į Vokietiją, ten yra tas pats. Atvažiuoja gyventi migrantai iš skurdžių valstybių, ne turtingi amerikiečiai ar kanadiečiai, o žmonės iš Afrikos ar Azijos“, – teigė ekonomistas.
Jis svarstė, kad teorinė galimybė naujam prekybininkui egzistuotų įsigijus nuostolingai veikiantį „Rimi“.
„Ir nusipirktų pigiai, bet, kita vertus, Vilniaus „Panoramoje“ negalės būti discount tipo parduotuvės. Tai kompleksiški, sudėtingi klausimai“, – pažymėjo jis.