Dirbančiųjų pajamoms – daugiau kaip 400 mln. eurų papildomai

Vienas iš prioritetų biudžeto projekte yra dirbančiųjų pajamoms, joms papildomai numatoma 438,4 mln. eurų.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų didinama 115 eurų iki 1153 eurų („popieriuje“) arba, Finansų ministerijos skaičiavimais, 69 eurais iki 846 euro („į rankas“), šiuo metu ji siekia, atitinkamai, 1038 ir 777 eurus. Tai yra 11,1 proc. augimas.

Taip pat pritarta nustatyti 7,05 eurų minimalųjį valandinį atlygį, vietoj dabar nustatyto 6,35 euro (didinama 0,70 eurų, arba apie 11,1 proc.).

„Visas augimas pasiekiamas be NPD (neapmokestinamųjų pajamų dydžio) didinimo, jis nedidinamas antrus metus iš eilės“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad siūlomas kompromisas.

„Siūloma nustatyti kompromisinį 1153 eurų MMA dydį vietoj 1038 eurų dabar. Sprendžiamos skurdo mažinimo problemos, kas svarbu ir aktualu. Nes santykis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pas mus didžiulis“, – posėdyje kalbėjo J. Zailskienė.

Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, minimalios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio didinimui reikės 43,6 mln. eurų. Minimalios algos didinimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką („Sodros“ liepos mėn. duomenimis).

Mažų koeficientų padidinimas dėl MMA augimo (neįskaitant didinimo statutiniams pareigūnams) pareikalaus 19 mln. eurų, o darbo užmokesčio indeksavimas (neįskaitant didinimo mokytojams, mokslo darbuotojams ir sporto treneriams) – 29,1 mln. eurų. Čia aptarti horizontalūs sprendimai. Sektoriniai sprendimai atrodo taip:

  • Mokytojams, mokslo ir studijų institucijų akademiniams ir neakademiniams darbuotojams, sporto treneriams bus papildomai skirta 148,8 mln. eurų,

  • Medikams (iš PSDF) – 148 mln. eurų,

  • Statutiniams pareigūnams (PAGD, Policijos departamento, VSAT, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento) – 24,1 mln. eurų,

  • Kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 12 mln. eurų,

  • Rezidentams – 10,6 mln. eurų,

  • Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 9,5 mln. eurų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors mokytojams ir mokslo darbuotojams skiriami papildomi 148,8 mln. eurų algų didinimui nuo kitų metų sausio, tačiau dar 146 mln. eurų yra numatyti anksčiau nuspręstam atlyginimų didinimui nuo šio rugsėjo.

2026 metais atlyginimai „į rankas“ vidutiniškai augs:

Kaip matyti, palyginti su 2025 metais, gydytojams atlyginimai vidutiniškai augs 103 eurais, slaugytojams didės 127 eurų, o rezidentams – 313 eurų. Švietimo ir mokslo srities darbuotojams atlyginimai augs 93–105 eurais.

Finansų ministras pažymėjo, kad atlyginimų didinimas numatomas nepaisant poreikio didinti gynybos finansavimą.

„Didžiausią dalį sudaro mokytojų ir medikų augimas, taip pat MMA augimas, darbo užmokesčio indeksavimas, kultūros darbuotojų (atlyginimų) augimas. Galime pasidžiaugti, kad kitais metais sau galime leisti ganėtinai spartų atlyginimų augimą, turėdami iššūkį finansuoti savo gynybą

Gydytojai, slaugytojai, rezidentai (…) – visiems algos auga nuo 62 iki daugiau kaip 300 eurų „į rankas“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Kristupas Vaitiekūnas

Vyriausybė taip pat pritarė SADM siūlymui patvirtinti 2026 metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį – 1798 eurus, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu pareiginės algos baziniu dydžiu, didėtų 0,7 proc. arba 12,6 eurais.

Ateinančiais metais daugiau kaip 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų padidės darbo užmokestis ir nuo jo skaičiuojamos išmokos. Taip pat pritarta didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių (A, B, C lygio specialistų ir B lygio struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų) minimalius pareiginės algos koeficientus, kad, nustačius 1153 eurų MMA, jų pareiginė alga būtų didesnė už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį, skelbia SADM.

Preliminariais skaičiavimais, pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti 12,6 eurais (0,7 proc.) iš valstybės biudžeto reikėtų apie 48,9 mln. eurų per metus.

Parama ypač pažeidžiamiems gyventojams

Antrasis prioritetas šioje asignavimų grupėje yra parama pažeidžiamiems visuomenės nariams. Tam yra skiriami papildomi 121,8 mln. eurų.

Finansų ministerija sako, kad numatoma pakeisti socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo tvarką, siekiant užtikrinti, kad ji atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius, todėl numatomas spartesnis su baziniais dydžiais susietų išmokų indeksavimas.

Sparčiau indeksuojant socialinės paramos išmokas (5,4 proc.), vaiko pinigai dėl indeksavimo augs 6–7 eurais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentuoja „Delfi“, jog planuojama, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos, indeksavus bazinės socialinės išmokos dydį, kiekvienam vaikui skiriamos universalios išmokos vaikui (vaiko pinigų) dydis padidės nuo 122,5 iki 129,5 euro, o prie vaiko pinigų skiriamos papildomos išmokos dydis vaiką su negalia auginančioms, gausioms ar nepasiturinčioms šeimoms – nuo 72,1 iki 76,2 euro.

Taigi, vaiką su negalia auginančios, gausios ar nepasiturinčios šeimos iš viso kas mėnesį gaus 205,7 euro (vietoj 194,6 euro).

Taip pat plečiamas vaiko priežiūros išmokos gavėjų ratas – ji bus skiriama visiems vaikus auginantiems asmenims (ne tik besimokantiems ar studijuojantiems), neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.

SADM spalio pradžioje skelbė, kad vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet – 42,29 euro).

Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Seimas.

Senatvės pensijų augimas

Trečioji prioritetų grupė pajamų ir socialinio saugumo grupėje yra senatvės pensijų didėjimas, tam papildomai reikės 388,4 mln. eurų.

Vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų didės 80 eurų (12 proc.), tai yra, nuo 670 eurų šiemet iki 750 eurų kitąmet. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augtų 90 eurų (12 proc.) – nuo 720 eurų iki 810 eurų kitąmet.

Finansų ministras K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad biudžeto projekte daug dėmesio skiriama senatvės pensijoms, jos pasieks jau apie 800 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė teigia, jog senatvės pensijų santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) su metais didėja.

„Jeigu biudžetas bus priimtas, senatvės pensijų santykinis (lygis nuo – red.) darbo užmokesčio padidės nuo 45,4 proc. šiais metais iki 47,3 proc. 2026 metais, kas ko gero, žingsnis po žingsnio padės mums priartėti prie Vyriausybės nustatytų 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio“, – sakė J. Zailskienė.

Šie pokyčiai palies 632 tūkst. žmonių.