Rusijos transporto ministerijos duomenimis, 2026 m. birželio 1 d. kreiseris pradėjo paskutinį bandymų etapą. Taisyti jis buvo perduotas dar 1999 m., todėl darbai užtruko beveik 27 metus – ilgiau, nei pats laivas tarnavo Sovietų Sąjungos kariniame jūrų laivyne, nurodė UNIAN.
Atnaujinimų istorija tęsėsi dešimtmečius. Sutartis buvo pasirašyta 2013 m., o laivą planuota grąžinti į tarnybą 2018-aisiais. Tačiau į paskutinių bandymų etapą jis pateko tik šiais metais – vėluodamas aštuonerius metais.
Pirminė atnaujinimų sutarties vertė siekė apie 50 mlrd. rublių (574,5 mln. eurų), tačiau galutinė suma išaugo iki beveik 200 mlrd. rublių (apie 2,3 mlrd. eurų). Tai tris kartus daugiau, nei buvo planuota, ir projektas užtruko dvigubai ilgiau.
Nepaisant to, laivas buvo visiškai atnaujintas. Senosios sovietinės „Granit“ raketos buvo pakeistos 80 modernių paleidimo šachtų, skirtų raketoms „Kalibr“, „Oniks“ ir hipergarsinėms „Cirkon“. Iš viso laive dabar yra 176 paleidimo šachtos – 83 proc. daugiau nei JAV „Arleigh Burke“.
Pagrindinė kreiserio užduotis – saugoti Arkties Barenco ir Karos jūras. Šiose teritorijose budi Rusijos strateginiai povandeniniai laivai „Borej“ ir „Delta IV“, ginkluoti balistinėmis raketomis.
Dėl branduolinio reaktoriaus „Admirolas Nachimovas“ gali mėnesius patruliuoti Arktyje neužsukdamas į uostą ir veikti be nuolatinio kuro papildymo. Tai svarbu atšiauriame ir sunkiai pasiekiamame Arkties regione.
96 tolimojo nuotolio priešlėktuvinių raketų šachtos skirtos apsaugoti povandeninius laivus nuo lėktuvų, sparnuotųjų raketų ir dronų. Dar 80 smogiamųjų šachtų gali būti naudojamos smūgiams į priešo laivus ir pakrantės infrastruktūrą.
Anot analitikų, visos šios raketos jau naudojamos ir kituose Rusijos laivuose. „Admirolo Gorškovo“ klasės fregatos bei „Jasen-M“ klasės povandeniniai laivai taip pat naudoja „Kalibr“, „Oniks“ ir „Cirkon“ raketas, tačiau yra gerokai mažiau pastebimi.
Todėl „Admirolas Nachimovas“ iš esmės tik sutelkia daugiau raketų viename korpuse, bet nesuteikia naujų kovos galimybių.
Be to, tolimojo nuotolio ginklai negali veikti be taikinių nustatymo sistemos. Hipergarsinė raketa „Cirkon“, galinti smogti už šimtų kilometrų, vis tiek priklauso nuo palydovų, jūrinių patrulinių lėktuvų ir povandeninių laivų, kurie turi aptikti ir sekti taikinį. Kuo didesnis raketų arsenalas, tuo svarbesnis tampa šis pagalbos tinklas.
2022 m. balandį buvo nuskandintas raketinis kreiseris „Moskva“, nors jis turėjo oro gynybos sistemas. „Admirolas Nachimovas“ apsaugotas geriau, tačiau jo 251 metro ilgio ir 28 tūkst. tonų vandens talpos korpusas radarams yra lengvai pastebimas. Laivas nėra pritaikytas būti sunkiai pastebimas radarams.
Jeigu toks laivas būtų prarastas, kartu būtų prarastos ir visos jo 80 smogiamųjų bei 96 priešlėktuvinių raketų paleidimo šachtos. Palyginti, vienoje fregatoje yra tik 16 smogiamųjų raketų paleidimo įrenginių, todėl jos praradimas reikštų gerokai mažesnius nuostolius.
Anksčiau Rusijoje kovos mašina „Terminator“ buvo pervadinta į „Spiridoną“. Tokį vardą turėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino senelis iš tėvo pusės.
Valstybinė korporacija savo „Telegram“ kanale paaiškino, kad pavadinimas pakeistas „Uralvagonzavod“ darbuotojų ir kovinių mašinų ekipažų prašymu.
Oficialiai teigiama, kad „Spiridonas“ yra retas, bet Rusijoje gerbiamas vardas, kurį nešiojo žmonės, pasižymėję „tikra dvasios stiprybe“.