Ugnės transformacija palikus LRT
Dar tinklalaidės pradžioje jos vedėjos U. Siparę apipylė saldžiais komplimentais – pastebėta, kad pastaraisiais metais moteris ir jos karjera tiesiog sužydėjo bei nušvito naujomis spalvomis. Ir viskas esą prasidėjo po to, kai Ugnė paliko ilgametę savo darbo vietą LRT. O kaip tada jautėsi ji pati?
„Iš pradžių man atrodė, kad atėjo laikas pokyčiams. Paskui – ir nėštumas, viskas susidėjo. Vyko ir gyvenimo, ir asmeniniai, ir profesiniai tie pokyčiai. Paskui pradėjau galvoti, kad viskas yra dar kažkaip kitaip – man kiekvieną kartą atrodo kitaip. Bet aš galvoju, kad tiesiog ėjo ir atėjo šis etapas.
Neseniai buvau susitikusi su tokia pažįstama, su kuria irgi kalbėjomės apie tuos darbinius pokyčius. Ji taip pat neseniai išėjo iš darbo, tad aš sakau: kodėl tu išėjai iš darbo? Ji sako: kiek aš galiu, aš jau 5 metus ten dirbau. Aš galvoju, aš 13 metų dirbau! Taigi, ko gero, pats paprasčiausias ir teisingiausias atsakymas yra tas, kad per 13 metų LRT, kuriuos aš ten atidirbau, aš pabandžiau ten viską, ką aš galėjau pabandyti. Net su prezidente į komandiruotę teko važiuoti – ko gero, tai būtų dvi įsimintiniausios dienos iš tos mano karjeros apskritai. Tikrai vau. Su Valinsku esu dvi laidas vedusi, kas man irgi buvo vau. Man tai buvo tikrai didelis dalykas“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Kalbėdama apie buvusią savo darbovietę, Ugnė dar atviravo: „Yra tokių įstaigų, kaip LRT, kaip Operos ir baleto teatras, kaip muziejus, bažnyčia. Yra tokių vietų, kur yra labai didelis prestižas, labai didelė garbė ir visi ten nori, bet… Ateina laikas, kai tu supranti, kad, na, iš prestižo aš negyvensiu – gal man reikia ir dar kažko.
Kitas dalykas, aš esu tokia, kuri visko noriu – mane pakviečia, ir aš noriu, aš pabandysiu. Gal tingiu, bet gal man patiks – reikia nueiti, reikia pabandyti. Man knietėjo sužinoti, kokia aš būčiau kitame žanre, pramoginiame žanre. Turbūt tada, kai aš pajaučiau, kad jau tikrai LRT pabandžiau viską, supratau: arba dabar, arba niekada“.
Kaip į vykstančius pokyčius reagavo aplinka?
U. Siparė neslėpė – tuo metu, kai mintys apie karjeros pokyčius jau ėmė suktis jos galvoje, raginimų to nebijoti gyvenime jai teko girdėti tikrai dažnai. Ypač, iš vyro Mariaus.
„Vyras man tuo metu jau kokius porą metų sakė: išdrįsk, eik, jau turbūt laikas – jeigu tu nori išbandyti save pramoginiame žanre, tai, žinok, dabar, nes kai tau bus 50 – jau norėk nenorėjus, vargiai tave ims į tą pramoginį žanrą. Taip ir yra“, – šyptelėjo moteris.
Tiesa, pastebėjimų iš aplinkos esą buvo ir visai kitokių.
„Šiaip, labai prie visko prisidėjo nėštumas – aš supratau, kad aš bet kokiu atveju kažkuriam laikui išeisiu, bet tai mane padrąsino. Aš žinojau, kad aš metams laiko esu saugi, būsiu motinystės atostogose ir galėčiau grįžti. Bet tada pagalvojau, kad jeigu aš turėsiu tą saugomą darbo vietą – po metų pasimirš tai, dėl ko tu nori ar norėjai išeiti. Galvojau, aš tiesiog į tą vietą turbūt ir grįšiu, todėl reikia išeiti iš to darbo, kad aš jausčiau tą nesaugumą kažkokį ir prisiminčiau, kad reikia kažką galvoti.
Gerieji žmonės ir mano draugai tada man sakė: na, nežinau, ką tu čia darai, bet viskas bus gerai. O blogieji žmonės sakė, kad dabar tu išeisi ir viskas – tavo gyvenimo pabaiga. Ką galvojau apie tą gyvenimo pabaigą? Galvojau, kad bus taip, kaip bus. Vienaip ar kitaip, aš žinojau pagal savo charakterį, kad be darbo aš nebūsiu. Aišku, man buvo neramu, bet tą aš žinojau – žinojau, kad turiu ir smegenų, ir noro, ir energijos“, – teigė U. Siparė.
Ir realybė, su kuria jai teko susidurti priėmus atitinkamus sprendimus, atrodo, U. Siparę savotiškai nustebino. Tiesa, maloniai.
„Aš nemeluosiu ir neperdėsiu, bet kai aš išėjau, mane tikrai užvertė skambučiais ir pasiūlymais, ir viskuo. Buvo jų ir tokių, kurie man mažiau priimtini, kur aš mažiau save įsivaizdavau ar daugiau įsivaizdavau, bet visi tie skambučiai man tiek įkvėpė tos drąsos ir pasitikėjimo, kad tikrai viskas bus gerai“, – dalijosi pašnekovė.
Dar daugiau išgirskite laidoje: