Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad susitikimas ministerijoje vyko, bet jis esą jame nedalyvavo. Savo ruožtu ministrė D. Šakalienė Eltai tvirtino, kad apie KAM vykusį neoficialų susitikimą nieko nežinojo. Premjerė I. Ruginienė žadėjo rimtą pokalbį su krašto apsaugos ministre.
Aiškumo norisi ne tik ministrei pirmininkei, bet ir socialdemokratų bendruomenei.
„Labiausiai keista yra tai, kad ministrė nežinojo. Mes irgi sužinojome tokiu keistu būdu – per aplinkui. Čia kyla daugiausiai klausimų, kas ir kodėl įvyko. Kol su Dovile nebuvo pokalbio, nes ji buvo išvykus, tol sunku daryti toli siekiančias išvadas“, – komentavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Robertas Kaunas.
Jis šiuo metu nemato pagrindo nepasitikėti D. Šakaliene.
„Jeigu žmogus buvo komandiruotėje, įvyko kažkoks pasitarimas, pasišnekėjimas Krašto apsaugos ministerijoje, tada natūraliai kyla klausimai: o, kas jį organizavo? Kas suteikė leidimą? Kol neturime atsakymų, tol daryti išvadas būtų anksti“, – teigė R. Kaunas.
Situaciją vadina nesusipratimu
Parlamentaro įsitikinimu, dabar situacija yra apie nesusipratimą, o ne klausimo kėlimo dėl ministrės keitimo lygmenyje.
„Šiandien manau, kad yra kažkokio nesusipratimo lygmuo, nes ministras keičiasi tada, kai yra nepasitikėjimas arba negebėjimas dirbti. Tiek dėl pirmo, tiek dėl antro punktų šiandien klausimų lyg ir nėra, bet norisi išsiaiškinti, kas gi įvyko“, – kalbėjo R. Kaunas.
Jam pačiam atrodo keistas būtent toks pasirinktas susitikimo formatas.
„Dar sutikčiau, jeigu dalyvauja gynybos ekspertai, kariuomenės žmonės – tie, kurie realiai dirba krašto apsaugos sistemoje, ir, kuriems tai yra aktualiausia informacija. Tačiau šiandien mes girdime, kad dalyvavo žurnalistai, visuomenininkai – žmonės, kurie turi teisę žinoti, bet galbūt ne tokiame formate“, – sakė R. Kaunas.
Nemano, kad Šakalienė piktybiškai veikė prieš bendruomenę
Politikas teigė neturįs pagrindo galvoti, kad D. Šakalienė būtų piktybinis žmogus, kuris veiktų prieš bendruomenę.
„Aš neturiu pagrindo taip manyti, nes kažkaip niekada nebuvo tokio pagrindo, kad piktybiškai veiktų. Jeigu tai būtų kažkoks sistemingas piktybinis veikimas, tai manau, kad kažkokie sprendimai būtų anksčiau priimti. Tačiau, kaip ir premjerei, taip ir mums šiandien kyla klausimų, kas gi čia įvyko. (…)
Kol kas tokių regimybių (dėl ministro keitimo) dar nedaryčiau, pradžioje reikėtų susėsti visiems pasikalbėti, rasti atsakymus į užduotus klausimus, kurie yra labai normalūs, suprasti, kas čia vyksta. Galbūt prieš pačią ministrę yra veikimas?“ – sakė R. Kaunas.
Politikas sutinka, kad žmonės, paskelbę informaciją apie planuojamą gynybos biudžetą, veikiausiai neišsigalvojo jų skaičių patys.
„Faktas, kad [kažkas] pasakė. Bet žiūrėkite, kaip skiriasi informacija. 5,38 proc. ir 4,5 proc. – tai yra faktiškai visu procentu skiriasi informacija. Ir klausimas yra: o koks tada yra tikslas taip diskredituoti patį fondą?“ – klausė R. Kaunas.
Jis nekelia klausimo, kad visiškai normali diskusija apie tai, kiek iš planuojamų 5,38 proc. atiteks dronams, tankams ir panašioms reikmėms, o kiek – poligonams ir kitai infrastruktūrai.
„Čia yra normali diskusija, bet [šiuo atveju] patys procentai skiriasi. Tada ir kyla klausimas: negi pati Dovilė imtųsi tokių visiškai skirtingų skaičių rodymo? Nemanau“, – įsitikinęs R. Kaunas.
Rimantas Sinkevičius siūlo neskubėti
Socialdemokratas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Rimantas Sinkevičius siūlo neskubėti.
„Aš susilaikysiu nuo vertinimo, kadangi tai yra komiteto kuruojama ministerija. Jeigu komiteto vadovas pradėtų vertinti, tai būtų neetiška iš mano pusės. Man atrodo, kad tragedija dėl to nenutiko, bet pasiaiškinti situaciją bus gerai“, – sakė R. Sinkevičius.
Jis irgi šiuo metu dar nekalbėjo apie galimą ministro keitimą.
„Jeigu mes ministrus taip eisime ir keitaliosime su kiekvienu kažkokio nesklandumėliu arba su kiekvienu pasiklydimu, nežinau, ar čia gerai. Labai tuo abejoju“, – teigė R. Sinkevičius.
Tačiau, kaip pažymėjo politikas, „pasitikėjimas šiuo atveju svarbiausias“.
„ Vyriausybės ir, taip įsivaizduoju, ministrės pirmininkės matymas yra, kad jos komanda turi būti vieninga. Ir, jeigu to vieningumo nėra, tai tada – chirurginiai pjūviai“, – sakė R. Sinkevičius.
Politiko vertinimu, šiuo atveju svarbu neskubėti ir išsiaiškinti.
„Visada ant karšto galima pridaryti visokių neteisingų žingsnių. Palaukime truputėlį“, – sakė R. Sinkevičius
Duchnevičius: situacija nėra aiški
LSDP pirmininko pavaduotojas, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius sakė, kad jau kuris laikas neturėjo galimybės pabendrauti su D. Šakaliene, nors politikė yra jo skyriaus narė.
„Tą kontaktą palaikome, bet, kadangi turbūt turi daug darbo, dažnai būna užsienyje, tai neturėjome formato, kad tektų ilgiau pabendrauti. Nežinau. Bet kokiu atveju aš vertinčiau priklausomai nuo situacijos. Kol kas neturiu informacijos, kad tai būtų aptarta partijos valdymo organuose, esu Valdybos narys“, – sakė R. Duchnevičius.
Pasak politiko, šiuo metu situacija nėra aiški.
„Manau, kad ministrė, pirmiausia, turėtų pateikti paaiškinimus, kas toje ministerijoje galėjo nutikti. Jeigu ji, kaip sako, buvo užsienyje, tai kyla klausimas, su ko pritarimu, ar nepritarimu, galėjo vienas ar kitas dalykas įvykti“, – sakė R. Duchnevičius.
Duchnevičius: situacija nerimtai atrodo
Politikas iš esmės neigiamai vertino susidariusią situaciją.
„Jokiu būdu nesakau, kad negalima dalintis informacija, ar, kad reikėtų nebendrauti. Bet yra dalykai, kur vieną dieną kažkas leidžia sau paleisti, kad nebus pasiektas tinkamas biudžeto rodiklis gynybai, po to premjerė išeina ir paleidžia kitą žinutę. Tada kiti pradeda diskutuoti, kad gal iš to biudžeto dar kitoms priemonėms bus kažkas skiriama. Tas nerimtai atrodo“, – teigė R. Duchnevičius.
Šiuo atveju jis atsakingo požiūrio pasigedo ir iš informaciją paviešinusiųjų.
„Šitą dalyką pradėjo būtent tie žmonės, kurie apsilankė ministerijoje, ir kartais labai šališkai politiškai irgi moka pakomentuoti, nepaisant to, kad apžvalgininkais save vadina. Visi mes turime pažiūras, bet reikėtų atsakingai elgtis. Tikiuosi, kad ministrė išsklaidys abejones, ir šitą dalyką pabandys išaiškinti“, – sakė R. Duchnevičius.
Pasak jo, ši situacija bus aiškinamasi ir partijoje.
„Partijos pirmininkas sakė, kad šituo klausimu reikės pasitarti, bet tai yra darbinis formatas, kad žinotų partijos vadovybė, kas ten galėjo įvykti. Dabar man, kaip partijos valdybos nariui, nėra aišku, kaip ten buvo“, – teigė R. Duchnevičius.
Jis iš anksto nepasitikėti D. Šakalienės žodžiais nelinkęs.
„Aš esu linkęs tikėti žmonėmis, ypač savo bičiuliais, kol neturiu įrodančių faktų, kad įvyko kažkaip kitaip. Bet puikiai suprantame, kad politikoje visaip būna, tai tikrai laukiu situacijos įvertinimo“, – sakė R. Duchnevičius.
Įtampas aptars pirmadienį
Kilusias tarpusavio įtampas dėl gynybos finansavimo premjerė I. Ruginienė ir krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė ketina aptarti pirmadienį vyksiančiame susitikime. Visgi, pati D. Šakalienė sako, kad Vyriausybės vadovės teisė yra rinktis savo ministrus, tad ji į galimus karjeros pokyčius žiūrinti ramiai, rašė ELTA.
„Pirmadienį suplanuotas mūsų susitikimas, nes tikrai norisi ne prabėgomis, o normaliai atsisėsti, pasišnekėti“, – žurnalistams Vilniuje teigė D. Šakalienė.
„Premjeras turi teisę pasirinkti ministrus. Vyriausybės vadovas turi jaustis komfortiškai dirbdamas su ministrais. Tai yra jos teisė ir jos pasirinkimas. Aš į tai žiūriu labai ramiai“, – paklausta, ar nebijo prarasti kėdės Vyriausybėje, atsakė ji.
Tačiau ministrė nenorėjo iš anksto vertinti, ar premjere ja pasitiki.
„Susitiksime, pasikalbėsime su premjere ir įvertinsime. Iš vienos pusės – mano darbas, pareiga ir tai, dėl ko aš atėjau į šią poziciją yra ginti gynybos biudžetą (…) tačiau premjerė turi teisę rinktis komandą. Ar premjerė pasitiki manimi, ar norės mane matyti šioje pozicijoje – pirmadienį, po to, kai mes pasikalbėsime, ir matysime“, – dėstė D. Šakalienė.
„Manau, kad per šį laiką padariau nemažai darbų. Kaip bus toliau – žiūrėsime“, – pabrėžė ji.
Neoficialiame susitikime buvo pristatyti objektyvūs duomenys
Kalbėdama apie vykusį neoficialų susitikimą ministerijoje, D. Šakalienė kartoja apie jį nežinojusi. Visgi, ministrė tikina pasidomėjusi ir išsiaiškinusi, kad jo metu buvo pristatyti objektyvūs skaičiai ir duomenys apie gynybos finansavimą.
„Tai yra labai normalus formatas kalbėtis su žiniasklaida, su saugumo ekspertais. Nepaisant to, kad šis susitikimas buvo suorganizuotas be manęs, man nesant ir man apie jį konkrečiai nežinant, bet tai yra visiškai normalu. Dabar, kai pasidomėjau, kas buvo jo metu pristatyta – normalūs duomenys, objektyvi informacija – manau, kad tai yra labai gerai“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Iš pradžių buvo planuojamas 4,9 proc. nuo BVP grynai krašto apsaugai skirtas biudžetas ir dabar turime 5,38 proc. – čia yra objektyvūs skaičiai. (…) Kodėl kilo kažkokie neaiškumai dėl kokių nors skaičių – susitiksime ir išsiaiškinsime“, – pabrėžė ji.
Krašto apsaugai lėšų bus skiriama mažiau nei norėta
Ministrės teigimu krašto apsaugos sistemos finansavimui skiriama šiek tiek mažiau nei norėta, tačiau ji tvirtina, kad bus atkakliai siekiama didesnio finansavimo ne tik šalies, bet ir Europos Sąjungos (ES) lygiu.
„Vienas dalykas yra absoliutiniai skaičiai, kitas dalykas yra procentai nuo BVP. Tai taip, mes dabar turėsime šiek tiek mažiau, bet tai yra skaičius, (…) tarp 4,74–4,8 mlrd. eurų yra ta suma, su kuria mes galime dirbti“, – sakė D. Šakalienė.
„Vis tiek mes atkakliai ir turbūt kietai eisime ir tarsimės, ir derėsimės gauti daugiau finansavimo, bet ne tik namuose, ne tik nacionaliniu lygiu“, – tęsė ji.
Anot politikės, gynybos finansavimo svarba yra pripažinta ES lygiu, todėl tikimasi gauti europinių lėšų svarbių pasienio gynybos tikslų įgyvendinimui.
„Ką mes kalbame su Europos Komisija, ką kalbėjome ir vakar Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų sesijoje, reikalingi skubūs, papildomi finansiniai įrankiai ir Europos Sąjunga, atrodo, čia pajudėjo“, – teigė ministrė.
„Tai gal ir iš ten mes gausime tų papildomų lėšų, ypatingai, kai kalbame apie antidroninę gynybą, apie sienos apsaugą, apie visa tai, kas yra reikalinga mobilizuoti mūsų pasienio gynybą“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta, ketvirtadienio rytą socialdemokratų pirmininkas M. Sinkevičius teigė, kad Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vyko neoficialūs pokalbiai su visuomenininkais ir žurnalistais, kurių metu tvirtinta, kad kitąmet biudžete numatytos lėšos gynybai bus mažesnės nei išties planuojama. Tokį ministrės D. Šakalienės elgesį politikas įvertino kaip nenuoseklų.
„Nežinau, kodėl Krašto apsaugos ministerija į ministeriją sukvietė daug visuomenei turinčių įtaką žmonių, žurnalistų ir atskirai pradėjo aiškinti, kad vis tik gal tas procentas nebus toks. Čia įdomus pratimas, kurį vėliau įvertinsime. (…) Neatrodo nuoseklu ir neatrodo komandiška“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Sinkevičius.
Savo ruožtu premjerė I. Ruginienė žadėjo „rimtą pokalbį“ su D. Šakaliene.
Patvirtino, kad susitikimas buvo
Ketvirtadienį žurnalistams Seime krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad šią savaitę ministerijoje vyko neoficialūs pokalbiai su visuomenininkais ir žurnalistais. Vis tik, detaliau pokalbių turinio jis nekomentavo.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės vadovė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.
Tiesa, premjerė taip pat kalbėjo apie tai, kad dalis iš 5,38 proc. nuo BVP finansavimo bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms.
Vėliau abejones dėl realaus krašto apsaugai skirto finansavimo kėlė tiek opozicijos, tiek verslo atstovai, teigę, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį.