Medžioklės tikslai tikrai nėra vien trofėjiniai
Į klausimą, kuo medžioklė su varovais skiriasi nuo kitų medžioklės rūšių, L. Daukša atsako, kad tai yra pati bendruomeniškiausia medžioklės forma. Ji reikalauja komandinio darbo, disciplinos ir tarpusavio pasitikėjimo bei labiausiai kelia emocijas. Skirtingai nuo individualaus tykojimo ar sėlinimo, čia svarbu ne tik asmens gebėjimai, bet ir visos grupės koordinacija. Tai yra medžioklė, kurioje atsiskleidžia tikrasis medžiotojų broliškumas ir bendras tikslas. Pagal medžioklės taisykles, medžioklė su varovais vyksta nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d.. Dalyvių skaičius: nei medžiotojų, nei varovų, nei šunų nėra ribojamas.
Paklausus, kokie yra pagrindiniai medžioklės su varovais tikslai, L. Daukša pabrėžia, kad jie tikrai nėra vien trofėjiniai: „Pirmiausia tai yra gyvūnų populiacijų reguliavimas ir gamtos pusiausvyros palaikymas. Kai kurios rūšys, jei nekontroliuojamos, daro žalą miškams, ūkiams ar eismo saugumui. Medžioklė su varovais leidžia šiuos procesus valdyti racionaliai. Be to, tai yra tradicija, perduodama iš kartos į kartą, – mūsų kultūros dalis. Griežtai reglamentuoti sezonai, medžioklės būdai ir leistini medžioti terminai kiekvienai rūšiai užtikrina, kad medžioklė būtų gamtosaugos priemonė, o ne chaotiška veikla“.
Privalu išmanyti žvėrių elgseną ir vietovę
Į klausimą, kokias strateginės taktikos dažniausiai taikomos varant gyvūnus, pašnekovas atsako, kad svarbiausia – išmanyti žvėrių elgseną ir vietovę. Varovai turi judėti kryptingai, užtikrindami, kad gyvūnai būtų nukreipti link medžiotojų linijos, o ne išsisklaidytų.
„Taktika priklauso nuo miško, vėjo krypties, oro sąlygų. Čia pasireiškia senoji patirtis ir vietinės tradicijos. Medžioklės vadovas nustato varymo pradžios ir pabaigos ženklus, nurodo rinkimosi vietas ir varymo kryptis, paskiria varovų vadovą ir parodo medžioklėje dalyvaujančius šunis, pažangesni kolektyvai organizuodami medžiokles pasitelkia medžioklinių ragų muzikantus, pasirūpina pėdsekiais šunimis sužeistų žvėrių paieškai, o apie vykstančią medžioklę su varovais informuoja ant miško kelių laikinai sustatydami informacinius ženklus“, – paaiškina L. Daukša.
Medžioklėje nėra „mažiau svarbių“ vaidmenų
Kalbėdamas apie medžioklės vadovą, pašnekovas sako, kad būtent jis yra organizatorius ir moralinė ašis: „Vadovas užtikrina tvarką, saugumą ir sklandų procesą, bet kartu svarbus ir kiekvienas dalyvis: nuo varovo iki medžiotojo linijoje. Medžioklėje nėra „mažiau svarbių“ – kiekviena grandis lemia bendrą rezultatą, o medžioklės dalyviai yra visi lygūs. Vadovas privalo tinkamai užpildyti medžioklės lapą, priminti saugaus elgesio reikalavimus, paskirstyti užduotis, nurodyti varymo kryptis ir pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis“.
L. Daukša pabrėžia, kad saugumas yra absoliuti vertybė: „Griežtai laikomasi šaudymo kampų linijoje, šaudoma tik į aiškiai matomą ir atpažintą objektą. Medžiotojai negali šauti į horizontą, draudžiama pasitraukti iš vadovo nurodytos vietos, kol vyksta varymas. Taip pat draudžiama šaudyti arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų pastatų be savininko sutikimo, naudoti šratus ar grankulkes kanopiniams žvėrims, palikti stovėjimo vietą be leidimo“.
Į klausimą, kiek oras koreliuoja medžioklę, L. Daukša atsako, kad oro sąlygos lemia žvėrių elgesį ir varovų judėjimą, tačiau medžioklė vyksta ir šaltyje, ir lietuje. Jei matomumas prastas ar įvyksta nelaimė, medžioklė privalo būti sustabdyta. Yra posakis: „Medžioklei blogo oro nėra, bloga tik apranga“.
Medžioklė su varovais pristatoma kaip gyvenimo filosofija
Pašnekovas paklaustas ar medžiotojų gretos didėja, o galbut mažėja, atsako, kad medžiotojų skaičius Lietuvoje yra stabilus, bet vyresnių medžiotojų daugėja. Jaunų žmonių taip pat ateina, bet jų galėtų būti daugiau. Medžioklė su varovais jaunimui pristatoma kaip gyvenimo filosofija, ne tik kaip šautuvas ar hobis, su atsakomybe už gamtą ir ateities kartas.
L. Daukšos paklausus, kokius patarimus duotų pradedantiesiems medžiotojams, jis sako, kad pirmiausia reikalinga kantrybė: „Tapti medžiotoju nėra tik išlaikyti egzaminą ar įsigyti ginklą. Tai kelias: įstatymų išmanymas, gamtos pažinimas, etikos suvokimas, bendruomenės pagarba. Rekomenduočiau jaunam žmogui pirmiausia eiti kartu su patyrusiais, mokytis stebėti gamtą, suprasti, kad medžioklė – tai ne tik šaudymas ir gyvūnų medžiojimas, o atsakomybė už visą miško ekosistemą. Kantrybė, pagarbos taisyklėms ugdymas ir bendruomenės vertinimas“.
Brakonieriavimas yra priešingybė medžiotojui
Į klausimą kiek sutinka žmonių, besipiktinančių medžiokle, L. Daukša sako, kad visuomenėje nuomonių yra įvairių, o dažnai neigiamas požiūris kyla iš informacijos stokos ar stereotipų: „Mes stengiamės bendrauti, šviesti, aiškinti, kad medžiotojas šiandien yra gamtosaugos partneris, o ne priešas. Konfliktus sprendžiame dialogu, o ne konfrontacija.
Toks kaip brakonieriavimas yra priešingybė medžiotojui, vagystė iš gamtos. Nors vis dar pasitaiko atvejų, brakonierių mažėja. Dauguma nusižengimų prieš gamtą būtent medžiotojai ir žvejai padeda išaiškinti bei nustatyti. Medžioklė su varovais vykdoma tik turint leidimus, dokumentus ir vadovaujantis sezonais, o pažeidimai numato didesnes pinigines baudas ir atsakomybę“.
Varovų labiausiai trūksta aplink didžiuosius miestus
Paklausus, kuriame šalies regione reikia varovų daugiausiai, L. Daukša atsako, kad daugiausia ten, kur yra tankūs miškai ir sunkiau iš jaunuolynų išvaryti žvėris.
„Jei kalbant apie varovų trūkumą, tai labiausiai jų trūksta aplink didžiuosius Lietuvos miestus, nes regionų žmonės ar vaikai noriau dalyvauja veikloje susijusioje su gamta, nei miesto žmogus, kuris geriau laiką leis prie televizoriaus, kompiuterio ar telefono ekrano. Iš esmės visoje Lietuvoje varovų reikia, nes be jų medžioklė su varovais neįmanoma“, – pastebi medžiotojas.
Kalbėdamas apie nelaimingus atsitikimus medžioklėje, L. Daukša sako, kad rimti nelaimingi atsitikimai gan reti, nes saugumo taisyklės yra šventa taisyklė. Dažniausi nelaimingi atsitikimai – kritimai, patempimai, susižeidimai miške. Bet tai tik dar kartą primena, kad gamta reikalauja pagarbos. Viena iš pagrindinių saugumo taisyklių – varovai negali neštis užtaisytų ginklų ir šaudyti varymo metu. Ginklai nešiojami ištaisyti, atlaužiami ginklai nešami atlenkti. Varymo metu vamzdis turi būti nukreiptas į viršų arba į žemę. Nuleistukas nuimamas tik prieš šūvį.
Pasak medžiotojo, su varovais tradiciškai atsiskaitoma draugiškai – dalijantis laimikiu ar simboliniu atlygiu. Dalyvavimas varovų rolėje dažniausiai nenaudojamas kaip darbas, o kaip bendruomeninė tradicija einanti iš kartos į kartą.
Daugiausiai medžiojami šernai, elniai, briedžiai ir stirnos
Pasak L. Daukšos, tradiciškai varant daugiausiai medžiojami šernai, elniai, briedžiai, stirnos. Taip pat ir smulkioji fauna. Viskas priklauso nuo sezono ir medžioklės terminų – medžioklė yra griežtai reglamentuota. Svarbu pabrėžti, kad medžiojama ne tai, kas „užsimanoma“, o tai, ką leidžia gamtosaugos logika ir teisės aktai.
„Negalima medžioti saugomų rūšių, ne sezono ar neleistino termino metu bei be leidimų ar dokumentų suteikiančių teisę tai daryti. Šiuo metu limituojami gyvūnai yra vilkai ir briedžiai, todėl jų sumedžiojimo negalima viršyti. Baudos gali siekti kelis šimtus ar tūkstančius eurų, su įrankių, ginklų ar transporto priemonių konfiskavimu, o svarbiausia – moralinė atsakomybė už žalą gamtai“, – pabrėžia pašnekovas.
L. Daukša primena, kad briedžių patinus medžioti leidžiama nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d. Tauriųjų elnių patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 28 d., pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 15 d.
Danielių patinus – nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d. Stirnų patinus – nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d., pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau.
Miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus – nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d., barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. Pilkuosius kiškius – nuo lapkričio 3 d. iki sausio 31 d., Lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras, šernus – visus metus.