Naujienų portalas „Hot News“ pabrėžė, kad be finansinių pokyčių, Rumunijos pacientai susiduria su milžiniška biurokratija. Valstybė nerenka duomenų apie tai, kas moka sveikatos draudimo įmokas ir kiek dienų darbuotojas jau sirgo einamaisiais metais
„Nedarbingumą norintis gauti asmuo privalo fiziškai nuvykti pas gydytoją ir pateikti darbdavio išduotą popierinę pažymą, patvirtinančią draudimo statusą bei informaciją apie jau išnaudotas ligos dienas. Taip pat pateikti sveikatos draudimo kortelę, kuri turi būti patvirtinta kompiuterinėje sistemoje“, – teigiama „Hot News“ informacijoje.
Susirgai? Tai tavo paties bėda
Neapmokamos sirgimo dienos anaiptol nėra naujovė Europos šalyse. Dalyje jų laikas, per kurį darbuotojas negauna jokių išmokų, vadinamas prevencija nuo piktnaudžiavimo ar laukimo periodais. Štai Prancūzijoje, naujienų portalo „Voxeurop“ duomenimis, socialinis draudimas taiko trijų, o darbdaviai septynių dienų periodą, per kurį darbuotojas negauna nei atlyginimo nei išmokų. Išimtys galimos tik tada, jeigu geresnės sąlygos apibrėžiamos kolektyvinėse sutartyse.
„Nukentėjus darbe ar susirgus profesine liga, kompensacija pradedama mokėti iškart, be jokio laukimo periodo. Nedarbingumas gali būti suteikiamas 6 mėnesiams, tačiau su papildomomis pažymomis šis laikotarpis gali būti ilgesnis“, – išimtį pažymėjo „Voxeurop“.
Ispanijoje lygiai taip pat taikomas trijų dienų laukimo periodas, o vėliau, naujienų portalo „El Confidencial“ duomenimis, išmokos paskirstomos procentaliai.
„Nuo 4-os iki 20-os dienos mokama 60 proc. reguliacinės bazės, kurią moka darbdavys, o nuo 21-os dienos – 75 proc. Šią dalį jau moka Socialinis draudimas. Darbo traumų, profesinių ligų, motinystės/tėvystės atostogų ar rizikos nėštumo metu atvejais 75–100 proc. išmokos mokamos nuo pirmos dienos“, – minima „El Confidencial“ informacijoje.
Pasak žurnalistų, sistemoje biurokratijos nedaug: šeimos gydytojas arba specialistas nedarbingumo pažymėjimą išrašo internetu, o informacija automatiškai nukeliauja darbdaviui ir socialiniam draudimui.
Tuo metu Graikijoje, naujienų portalo „Efsyn“ duomenimis, sistema vertinama kaip labai biurokratiška. Ligą būtinai turi patvirtinti specialiai paskirtas Nacionalinės socialinio draudimo agentūros (EFKA) gydytojas – privataus šeimos gydytojo pažymos neužtenka. Dėl to valstybinėse įstaigose susidaro milžiniškos eilės, o pačių ligos išmokų išmokėjimo darbuotojams kartais tenka laukti net kelis mėnesius.
„Už pirmąsias 3 ligos dienas darbdavys moka tik pusę dieninio užmokesčio. Jei sergama ilgiau, įsitraukia EFKA, o darbdavys kompensuoja skirtumą. Pavyzdžiui, jei darbuotojas serga 12 dienų, iš EFKA jis gaus išmoką tik už 9 dienas, o darbdavys už pirmąsias 3 dienas sumokės pusę algos, o už likusias 9 dienas – skirtumą“, – painią sistemą paaiškina „Efsyn“ žurnalistai.
Lenkija, Austrija ir Lietuva moka nuo pirmos dienos
Lenkijoje kiekviena nedarbingumo diena yra apmokama, o išmoka siekia 80 proc. vidutinio pastarųjų 12 mėnesių atlyginimo. Naujienų portalo „Gazeta Wyborcaz“ duomenimis, nuo naujųjų metų Lenkijoje įsigaliojo revoliuciniai palengvinimai, mat anksčiau nedarbingumo netu darbuotojas negalėdavo atlikti jokių su liga nesusijusių užduočių.
„Teisės aktai patikslino, kad sergantis asmuo gali atlikti būtinus kasdienius darbus: nueiti į vaistinę, parduotuvę ar nuvesti vaiką į darželį, jei nėra kam to padaryti. Taip pat darbuotojui jo paties noru leidžiama atlikti smulkias užduotis – pavyzdžiui, atsiliepti į darbinį skambutį ar atsakyti į el. laišką. Maža to, dirbantiems dviejose vietose gydytojas gali leisti sirgti viename darbe, bet dirbti kitame. Pavyzdžiui, užkimęs radijo laidų vedėjas negali kalbėti eteryje, bet gali rašyti straipsnį laikraščiui“, – pasakojo žurnalistė Emilia Bromber.
Tuo metu Austrijoje ligos pradžioje darbuotojas gauna pilną atlyginimą, vėliau išlaidas perima sveikatos draudimas. Pašalpa mokama iki 26 savaičių, o turintiems ilgesnį draudimo stažą – iki 52 ar net 78 savaičių. Darbo traumų atveju darbdavys pilną algą moka 8–10 savaičių.
„2024 m. šalyje kilo aršios diskusijos, kai verslo atstovai pasiūlė nemokėti už pirmąją ligos dieną. Profsąjungos ir Darbo rūmai tam griežtai pasipriešino, perspėdami, kad žmonės į darbą pradės eiti sergantys“, – pasakojo portalo „Der Standard“ žurnalistė Natasha Ickert.
Lietuvoje darbuotojui ligos išmoka priklauso jam susirgus darbo laikotarpiu ir gavus nedarbingumo pažymėjimą. Taip pat žmogus turi būti apdraustas ligos socialiniu draudimu, dėl ligos būti praradęs pajamas ir pirmajai ligos dienai turite ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą.
Kaip anksčiau rašė „Delfi“, remiantis „Sodros“ 2026 m. I ketv. duomenimis, nuo sausio pradžios iki kovo pabaigos minimali mėnesio ligos išmoka yra šiek tiek daugiau nei 281 euras, o minimali vienos dienos ligos išmoka yra 13,45 euro. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.
Tuo metu maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2 998 eurai. Dienos maksimali išmoka yra 143 eurai.
Kaip skelbia „Sodra“, maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo sausio iki balandžio siekė 2 998,37 euro. Pažymima, jog Lietuvoje nedarbo išmoka darbuotojui mokama nuo pirmosios sirgimo dienos, kuomet išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.