Dirbtinio intelekto milžinė „OpenAI“ neseniai slapta pateikė paraišką pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) JAV rinkoje. Bendrovė prisijungė prie savo pagrindinės konkurentės „Anthropic“, siekdama pasinaudoti investuotojų susidomėjimu dirbtinio intelekto (DI) bumu.
„Reuters“ šaltinių duomenimis, „OpenAI“ taikosi į rekordinę, iki 1 trilijono JAV dolerių vertę, o akcijų biržoje bendrovė gali debiutuoti jau šių metų rugsėjį.
„OpenAI“ kol kas neatskleidė siūlymo akcijų kainos dydžio bei tikslių sąlygų, pažymėdama, kad laiko juosta dar nėra galutinai nustatyta, nes kai kuriuos tikslus lengviau įgyvendinti esant privačia įmone.
Šis žingsnis seka po to, kai gegužės mėnesį JAV prisiekusieji atmetė Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“, kuriuo bendrovė buvo kaltinama nukrypimu nuo savo pirminės nekomercinės misijos.
Šis teismo sprendimas pašalino pagrindinę teisinę kliūtį keliui į biržą.
Finansiniai rodikliai ir konkurencija
Šių metų pradžioje „OpenAI“ pritraukė 110 mlrd. dolerių investicijų iš tokių gigantų kaip „SoftBank“, „Amazon“ ir „Nvidia“.
Bendrovė investuotojams atskleidė, kad „ChatGPT“ šiuo metu turi daugiau nei 900 milijonų aktyvių vartotojų per savaitę ir per 50 milijonų mokamų prenumeratorių.
Kovo mėnesį įmonės mėnesinės pajamos siekė 2 milijardus dolerių, tačiau pelno nesitikima iki 2030 metų dėl milžiniškų technologijos vystymo kaštų.
DI rinka tampa vis labiau užpildyta
Pagrindinė „OpenAI“ varžovė „Anthropic“ (kurianti „Claude“ asistentą ir „Mythos“ modelį) apie savo IPO paraišką paskelbė birželio 1 d., po to, kai pritraukė 65 mlrd. dolerių, o jos vertė pasiekė 965 mlrd. dolerių.
Be to, šią savaitę į biržą žengia ir E. Musko vadovaujama „SpaceX“, siekianti 1,75 trilijono dolerių vertinimo.
Ekspertai įspėja, kad šie trys masiniai IPO gali išsekinti viešosios rinkos kapitalą, o mažesnėms įmonėms pritraukti lėšų taps sunkiau.
Ką tai reiškia paprastiems naudotojams?
„OpenAI“ ir „Anthropic“ žengimas į akcijų biržą tiesiogiai palies milijonus kasdienių naudotojų keliais aspektais:
Komercializacija ir brangesnės prenumeratos: Tapusios viešomis įmonėmis, jos bus tiesiogiai atsakingos akcininkams už pelno didinimą. Kadangi pelningumas planuojamas tik nuo 2030 m., bendrovės bus priverstos agresyviau uždirbti iš vartotojų. Tai gali reikšti didėjančias „ChatGPT Plus“ ar „Claude“ prenumeratų kainas ir daugiau ribojimų nemokamų versijų naudotojams.
Greitesnė naujų funkcijų plėtra: Pritraukti šimtai milijardų dolerių iš viešosios rinkos bus nukreipti į kur kas galingesnę infrastruktūrą. Naudotojai sulauks greitesnio modelių veikimo, didesnio tikslumo ir naujos kartos multimodalių funkcijų (balso, vaizdo valdymo) integravimo į kasdienius įrenginius.
Saugumas vs. greitis: Akcininkų spaudimas kuo greičiau išleisti naujus produktus gali paskatinti įmones rizikuoti saugumo testais. Paprastiems naudotojams tai gali reikšti dažnesnes „haliucinacijas“ ar duomenų privatumo rizikas, nors teisinė priežiūra biržoje veikiančioms įmonėms yra griežtesnė.
Stabilumas verslui: Įmonės, kurios naudoja šių kompanijų API kodus savo produktuose, gaus didesnį stabilumo garantą – viešos įmonės rečiau patiria tokius valdymo kolapsus, koks „OpenAI“ ištiko 2023 m. pabaigoje, kai trumpam buvo atleistas Samas Altmanas.