Po pateikimo ketvirtadienį už projektą balsavo 69, susilaikė šeši parlamentarai. Projektą toliau svarstys Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), į posėdžių salę jis turėtų grįžti rudens sesijoje.
Seimas projektui taip pat prašo Vyriausybės išvados, kreipsis vertinimo į Lietuvos banką (LB) bei Europos Centrinį banką (ECB).
Prezidentas siūlo naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, teigia, kad tai paskatintų ekonomikos augimą.
Pristatydamas projektą prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikino, kad dauguma gyventojų lėšas laiko einamosiose sąskaitose, už kurias nemokamos palūkanos, dėl infliacijos santaupos šios nuvertėja.
„Tokių lėšų sąskaitose yra apie 19 mlrd. eurų ar daugiau, net du trečdaliai indėlių negeneruoja gyventojams grąžos“, – Seimo tribūnoje kalbėjo jis.
V. Augustinavičiaus teigimu, gyventojus būtina šviesti apie galimybes investuoti, tačiau tai yra ilgas procesas, o ši iniciatyva kol kas padėtų siekiant padidinti finansinių išteklių ir kapitalo prieinamumą šalies viduje.
Be to, pasak patarėjo, šalies ekonomikos ir konkurencingumo augimas prisidės prie didesnių valstybės biudžeto pajamų, leis mažiau skolintis užsienio rinkose ir daugiau – Lietuvoje.
Siūlomos iki 3 proc. palūkanos, lėšas ILTE skolintų komerciniai bankai
Numatoma, kad savo indėlius įveiklinti norintis gyventojas tai sutiktų daryti savanoriškai, tam jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita.
Šias lėšas ILTE skolintų komerciniai bankai, kurių sąskaitose yra laikomi pinigai, žmonės bet kuriuo momentu galėtų pasiimti dalį ar visus šioje sąskaitoje laikomus pinigus.
„Gyventojas lėšas ir toliau laikytų savo komerciniame banke, tai būtų jo einamoji sąskaita, šiomis lėšomis galės disponuoti bet kada“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Palūkanų normos dydis už šias lėšas būtų nustatomas atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą dydį, tačiau šis dydis negalėtų būti mažesnis už 0,1 proc. ir ne didesnis nei 3 proc., konkretų dydį nustatytų Vyriausybė.
Demokratas Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad geroji praktika rodo, kad palūkanų normos dydis turėtų bent puse procento viršyti mokamas už vertybinius popierius.
Visgi prezidento patarėjas pažymėjo, kad būtų taikomos ECB nustatytos palūkanos, dabar siekiančios 2 proc., šis instrumentas būtų kur kas paprastesnis nei vertybiniai popieriai.
Numatyta, kad gyventojas tokiu būdu galėtų skolinti ne daugiau nei 2,5 tūkst. eurų, šiuos pinigus ILTE naudotų finansuojant valstybės ir savivaldybių įmonių energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektus.
V. Augustinavičiaus teigimu, siūloma 2,5 tūkst. eurų suma buvo kompromisas, o projekte numatytas palūkanų normos dydis galioja ir Prancūzijoje.
Jis taip pat tikino, kad ši priemonė nekonkuruotų su gynybos obligacijomis, nes jos yra skirtos daugiau su finansiniais instrumentais susipažinusiems gyventojams.
Kredito įstaigoms taip pat numatoma suteikti valstybės garantiją už ILTE pagal šią indėlių įveiklinimo programą paskolintas lėšas.
Gyventojų lėšos ir toliau būtų draudžiamos Indėlių draudimo fonde.
„Šias lėšas skolins ne gyventojas, o bankas skolins ILTE – veikia ir indėlių draudimas, ir valstybės garantija už tas paskolas, kurias bankas teikia ILTE, tai yra dviguba garantija iš valstybės, tai ypatingai saugu, tai šioje vietoje ILTE netampa mažmeniniu banku“, – sakė prezidento patarėjas.
Seimas po pateikimo pritarė lydinčiajam Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatyta sudaryti tam galimybes.
Kitu Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projektu taip pat siūloma, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinant skolinimosi planus turėtų būti įvertinama galimybė pasinaudoti indėlių įveiklinimo įstatyme numatytais finansavimo šaltiniais.
Anksčiau komentuodamas šį mechanizmą ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas Eltai sakė, kad sukūrus šį mechanizmą pats bankas indėlių nepriimtų, o lėšas nukreiptų į mažos rizikos projektus.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai sakė, jog būtina įvertinti plėtros bankui kylančias rizikas ir įsitikinti, kad mechanizmui išpopuliarėjus ILTE turėtų, kur šias lėšas investuoti, taip pat skeptiškai vertino galimybes indėlių palūkanų normos dydį sieti su infliacijos rodikliais.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, pernai bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių, iš jų Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. eurų, o užsienio gyventojų ir verslo indėliai – 34,1 mlrd. eurų.