Generalinė prokurorė Nida Grunskienė vakar Seime dalyvavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kur buvo aptariami neseniai paaiškėję duomenų nutekėjimo iš RC, galimo įsilaužimo į Migracijos departamento darbuotojų paskyras incidentai.
Pasak jos, dėl RC incidento balandžio viduryje pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliekamas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius, o šią savaitę jis išplėstas įtraukiant dar vieną straipsnį – dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
Be to, vakar pasirodė informacija apie galimai neteisėtą prisijungimą prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sistemos.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Antanas Aleknavičius tikina, jog tai neturėtų būti laikoma koordinuotos kibernetinės atakos dalimi. Esą anksčiau nuskambėję panašūs atvejai, susiję su RC ir Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, buvo kitokie.
Tačiau, pasak N.Grunskienės, Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto prisijungimo prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos sistemos.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė, kad antradienį vėlai vakare suvaldytas kibernetinis incidentas šios tarnybos valdomoje sistemoje, pažeidėjai galėjo pasiekti medikų duomenis.
Įdomu tai, kad, paaiškėjus apie galimą įsilaužimą į 50 Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, ministerija teigia iki šiol nenustačiusi jokių požymių, rodančių, kad registrai ar informacinės sistemos būtų pažeistos.
„Svarbu atskirti galimą elektroninio pašto paskyrų kompromitavimą nuo valstybės registrų ar informacinių sistemų pažeidimo. VRM informacinėse sistemose ir registruose saugomi asmens duomenys yra saugūs, o šių sistemų veikla nebuvo sutrikdyta”, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Ministerija pažymi, kad mėginimai gauti neteisėtą prieigą prie elektroninio pašto paskyrų yra viena dažniausių kibernetinių grėsmių visame pasaulyje.
Komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius GAIŽAUSKAS:
„Kibernetinis saugumas yra milžiniška problema, norint ją užkardyti reikia didelių pastangų, kurių dedama, bet per mažai. Seime vėl, panašiai kaip 2024 metais, viešai kėliau klausimą dėl milžiniškų kibernetinio saugumo spragų valstybės informacinėse sistemose ir būtinybės atlikti platų bei išsamų nacionalinį tyrimą.
Priminiau tai, kas buvo nustatyta dar 2024 metais, ir dar kartą, jau praėjusią savaitę, atkreipiau jau prezidentūros, Vyriausybės ir NSGK dėmesį į šias grėsmes.
Rezultatas šioks toks jau yra. Seime raginau atkreipti dėmesį į galimas spragas sveikatos sistemos informacinėse sistemose. Jau paskelbta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėto prisijungimo prie SAM sistemos. Tai – geras ženklas: bent jau teisėsauga pradėta judėti.
Tačiau RC, sveikatos apsaugos sistema ir kitos institucijos nėra pavieniai nesusipratimai. Tai – faktas, rodantis, kiek iš tiesų atspari yra visa Lietuvos kibernetinė infrastruktūra.
Todėl nenuilstamai kartosiu, kol pasieksiu savo – reikia specialiosios komisijos, kuri nustatytų realias spragas, jų mastą, įvertintų grėsmes nacionaliniam saugumui ir pasiūlytų neatidėliotinus sprendimus joms užkardyti. Tai turi tapti valstybės prioritetu.
Dirbtinio intelekto amžiuje kibernetinis saugumas labai greitai taps toks pat svarbus, kaip ir oro erdvės apsauga nuo dronų. Todėl negalime laukti, kol įvyks dar didesnės žalos padarantys incidentai.
2024 metais jau bandžiau inicijuoti tokį tyrimą. Tuomet valdžioje buvę konservatoriai šių grėsmių svarbos nesuprato arba nenorėjo suprasti.
Tikiuosi, kad šįkart situacija nepasikartos ir pagaliau susitelksime ne į politinius ginčus, o į valstybės kibernetinio atsparumo stiprinimą. Kibernetinės grėsmės šiandien jau yra nacionalinio saugumo grėsmės.
Kuo ilgiau delsiame, tuo didesnę kainą gali tekti sumokėti valstybei ir jos žmonėms”, – konstatavo D.Gaižauskas.
Pasak jo, kaip vienijamės su NATO partneriais dėl karinės grėsmės, taip reikia vienytis ir dėl kibernetinės grėsmės.
„Nes po poros metų viskas dirbtinio intelekto dėka taip skaitmenizuosis, kad grėsmės dar bus didesnės”, – reziumavo D.Gaižauskas.
Komentuoja eksparlamentaras, vienas buvusių STT vadovų Povilas URBŠYS:
„Esame hibridinio karo lauke. Kėsinamasi į informaciją, kuri yra privati, susijusi su asmeniniu žmogaus gyvenimu. Ta informacija tikrai yra jautri. Ir, kai ji „nusiurbiama” iš valstybės institucijų, rodo, kiek sistema yra pažeidžiama.
O dabar net nežinia, kas ir kodėl tuos duomenis „nusiurbinėja”. O tai, kad svarbūs valstybės veikėjai problemą bando sumenkinti, tik rodo, kad ji yra itin rimta. Nes patys nežino atsakymo, kas vyksta.
Nors net premjerė pripažino, kad ir jos duomenys yra „nusiurbti”. Tačiau dengiamasi figos lapeliu”, – dėstė P.Urbšys.
Anot jo, nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo mes pirmą kartą patiriame tokias rimtas atakas prieš valstybines duomenų bazes.
„Tačiau bandoma sudaryti įspūdį, kad tai – normali kasdienybė. Kaip kad oro uostų uždarymas dėl oro balionų. Prie to jau beveik pripratome”, – sakė eksparlamentaras.
P.Urbšys tikisi, kad situacija bus suvaldyta, nors esą jau kelerius metus buvo aišku, jog Registrų centro duomenų sistema buvo kiaura kaip rėtis. Tačiau, kadangi tai iškilo į viešumą, problemą bus būtina spręsti.
„Sistema kiaura, nors tiek milijonų jos saugumui buvo skirta. Deja, neaišku, kur tie pinigai panaudoti, ar jie nebuvo pasidalinti. Dabar Seime stabdoma iniciatyva sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi duomenų nutekėjimo aplinkybes.
Galima suprasti valdančiuosius, nes iniciatyvą rodo opozicija, norinti ne išsiaiškinti esmę, o susišildyti savo politinius sumuštinius. Tačiau vis tiek valstybės lygmeniu tyrimas yra privalomas, nes prokuratūra tiria tik tai, kas susiję su baudžiamąja atsakomybe.
O ne tai, kaip efektyviai buvo naudojamos lėšos, kas atsakingas, kad laiku nepranešta apie duomenų vagystę ir t.t. Norima uždangstyti problemą, kad ji negadintų politinių reitingų, bet tai nėra valstybinis požiūris”, – kalbėjo P.Urbšys.
Komentuoja buvęs VSD vadovas Gediminas GRINA:
„Sunku ką nors paaiškinti dėl duomenų nutekėjimo neturint tikros informacijos. Neužtenka pasamprotauti. Sunku pasakyti, kas su tuo susiję, kam reikalinga tokia informacija. Jei kam nors reikia šių duomenų, juos susiras ir be informacijos „nusiurbimo”. Tik reikia laikytis internetinės „higienos”.
Aišku, dabar nebebus saugu prie ko nors prisijungti pasakant paskutinius keturis asmens kodo skaičius. Tačiau, kita vertus, tai nieko naujo, visada toks rizikos faktorius buvo, nes gyvename elektroniniame pasaulyje.”