Pastarųjų metų įvykiai – Covid-19 pandemija, skirtingose pasaulio dalyse ūmėjantys ekstremalūs klimato reiškiniai, ketvirtus metus besitęsiantis karas Ukrainoje – verčia dažniau susimąstyti apie tai, ar iš tiesų esame saugūs ir jei ne, tai kaip galėtume tą saugumą padidinti. Nepaisant augančių rizikų, apklausų duomenys rodo, kad tik maždaug pusė Lietuvos gyventojų žino, kas turi būti išvykimo krepšyje ir kaip paruošti maisto ir vandens atsargas, o dar gerokai mažiau apklaustųjų turi žinių apie tai, kaip krizės atveju paruošti savo namus, kaip elgtis, jei būtų paskelbta mobilizacija ar kur yra artimiausi evakuacijos keliai ar pilietinio pasipriešinimo būdai.
Kaip liautis atidėliojus?
Krizėms ir ekstremalioms situacijoms ruoštis iš anksto sudėtinga, nes, viena vertus, tokie įvykiai yra labai reti, o kartais gali iš apskritai nepasitaikyti, todėl pasiruošimą esame linkę atidėlioti. Antra vertus, sąmoningas ruošimasis tam, kas gali iš esmės apversti gyvenimą aukštyn kojomis, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, masiniai ligų protrūkiai ar karo grėsmė, verčia iš tiesų pripažinti, kad šios grėsmės realios. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patarėjas Donatas Gurevičius pastebi, kad dažniausiai žmonės atidėlioja pasiruošimą galimoms grėsmėms, nes bandymas viską atlikti vienu metu tiesiog sukelia per daug streso.
„Va, štai, sėdime čia studijoj – didžiulis dramblys, ar ne? Kurį, atrodo, reikia suvalgyti ir pagrindinis, matyt, patarimas – gabaliukais. Po mažą dalelytę tą dramblį įmanoma įveikti per tam tikrą laiką ir kai kalbam apie, turbūt, na, 2022-ųjų metų vasario 24-oji, Rusijos agresija į Ukrainą, neišprovokuota agresija į Ukrainą, būtent ir išjudino tą mūsų visuomenę, kur mes atsisukom atgal, pažiūrėjom ir sakom: „Oho, nu nieko mes nežinom“, – sako ekspertas.
Donato teigimu, jei žmonės pradėtų apie pasiruošimą galimoms grėsmėms galvoti strategiškai, žingsnis po žingsnio rūpintis savo saugumu, šis procesas keltų mažiau įtampos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sukurtoje interneto svetainėje lt72.lt išskiriami 5 svarbiausi žingsniai, apie ką būtina pagalvoti ruošiantis krizinėms situacijoms.
Svarbiausia – laiku gauti informaciją
Pirmiausia, būtina užsitikrinti, kad krizės atveju būtų gautas pranešimas, įspėjantis apie pavojų. „Mes kiekvienas gyvenam labai skirtingoj vietovėj. Kai kur yra perspėjimo sirenos, ar ne? Kai kur nėra jų. Daugiau negu 2/3 Lietuvos gyventojų girdėtų perspėjimo sirenas ir jos yra išbandomos du kartus per metus ir jas mes galim girdėti, na, kai jos yra išbandomos, ar ne? Didelių nelaimių atvejų, o karo atveju ir, turbūt, matom tai Ukrainoje, perspėjimo sirenos skelbs apie, na, pavojų, oro atakos pavojų, ar ne, kai reikės eiti į priedangą. Tai kaip aš būsiu perspėtas yra pirmas žingsnis“, – akcentuoja Donatas.
Jei gyvenamojoje vietovėje sirenų nėra, labai svarbu užsitikrinti alternatyvius perspėjimo būdus. Tai gali būti programėlėje „LT72“ gauta informacija arba apie krizę pranešanti SMS žinutė. Apklausos rodo, kad perspėjimus telefonu gauna apie 90 proc. visų Lietuvos gyventojų. Donatas pastebi, kad kai kurie gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, skundžiasi, kad tokie pranešimai trikdo jų ramybę, tačiau, pasak jo, tokios žinutės informuoja apie realų pavojų, net jei tai – dažniau pasitaikantys įvykiai, pavyzdžiui, netoliese kilęs gaisras, kurio dūmai gali pasklisti po aplinką ir sutrikdyti gyventojų sveikatą.
Antras svarbus žingsnis, siekiant apsaugoti save ir šeimą krizės akivaizdoje – žinojimas, kur slėptis arba kaip evakuotis. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 6 tūkst. priedangų, kuriose galėtų slėptis apie 1,5 mln. žmonių. Lietuvos miestuose priedangų turėtų pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – apie 40 proc. Detalus priedangų žemėlapis viešai skelbiamas interneto svetainėje lt72.lt, tačiau, kaip pastebi Donatas, svarbu įvertinti laiką, per kurį būtų galima priedangą pasiekti. „Pabandykit minutės atstumu pasižiūrėti, ar, visų pirma, užėję į priedangos žemėlapį, įsijungę, ar mes turim tikrai kažką arti“, – pataria ekspertas.
Jei priedangos greta nėra, geriau pasirūpinti savo saugumu namie ar bet kuriame kitame pastate, kuriame žmogus atsidūrė skambant pavojaus sirenoms. Donatas sako, kad tokiu atveju pastate reikėtų ieškoti antros sienos nuo pastato išorės. Pavyzdžiui, butuose tokia erdvė dažniausiai yra vonios kambarys. „Ką mes matom per žinias, ar ne, kai matom tas dronų atakas, tų „Šachedų“ atakas, tai, kad kažkokia fasadinė dalis išgriuvus, bet giliau viduje, ar ne, dar išlieka. Tai vat, antra siena, tai yra realybė, su kuria turim susidurti mes, nes tos priedangų infrastruktūros, akivaizdu, dešimtmečiais nedarėm“, – sako pašnekovas.
Lietuva dažnai susiduria su kritika dėl įrengtų slėptuvių trūkumo. Ypač dažnai skamba lyginimai su ne taip toli esančia Suomija, kur karo ar kitos krizės atveju slėptuvėse galėtų pasislėpti beveik visi šalies gyventojai. Vis dėlto, Donatas griauna mitą, kad toks būdas apsaugoti gyventojus yra geriausias, nes, pasak jo, taikos metu išlaikyti tokiai infrastruktūrai reikia labai didelių investicijų, o karo Ukrainoje pamokos parodė, kad priedangų įrengimas yra veiksminga šių statinių alternatyva. Lyginti Lietuvos ir Suomijos pasiruošimą krizėms, kaip pastebi pašnekovas, sudėtinga dar ir dėl skirtingos šalių istorinės patirties.
„Mes ilgą laiką neturėjom tokių priedangų, kaip, reiškia, kol karo Ukrainoje pamokos mums to neparodė, ar ne? Neturėjom tiesiog priedangų. Turėjom kažkokius po sovietmečio paveldėtus rūsius ir, vėlgi, mes buvom ne Vakarų pusėj. Mes atsisukam į Suomiją ir sakom: „Žiūrėkit, kokią fainą jie strategiją turi, kiek laiko jie investuoja į slėptuves, kaip viskas ten gražiai sužiūrėta.“ Jie buvo Vakarų bloke“, – aiškina Donatas.
Vis dėlto, pašnekovas sako, kad dabartinės priedangų vietos, nors jos ir yra įrengiamos, rodos, niekuo neišsiskiriančiuose pastatuose, tokiuose kaip mokyklos ar kultūros centrai, pasirinktos neatsitiktinai.
„Pagrindinis dalykas, dėl ko mokyklos ir visos kitos infrastruktūros yra parenkamos tai dienai, yra aišku, kad būtent rūsiai. Kodėl karys slepiasi apkasuose? Todėl, kad smūgio yra taip sumažinama, jis nepapuola po ja. Rūsys tiek fizikos prasme, tiek technologine prasme yra geriau negu niekas, ar ne? Tai didžioji dalis parinktų pastatų, kuri dabar jau ir gauna papildomą finansavimą, ir Vidaus reikalų ministerija jau antrą etapą pradėjo investavimo ir jau keliasdešimt milijonų eurų į būtent tuos parinktus statinius atkeliauja tam, kad savivaldybės parinkusios tuos viešus statinius dar ir pritaikytų. Akivaizdu, kai dešimtmečius mes neinvestavome į tai, realybė yra tokia, kad mes dabar, turbūt, užtruksim dar kurį laiką, kol ir naujus statinius pastatysim.
Šiai dienai įstatymiškai yra pasakyta, kad visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose susirenka daugiau negu 100 gyventojų, na, tai prekybos centras, biblioteka, mokykla ta pati, ar ne, turi būti įrengiama priedanga“, – atskleidžia Donatas.
Kaip parengti šeimos planą?
Ne mažiau svarbu, nei žinojimas, kur slėptis, yra gebėjimas atsakyti į klausimą, kas ir kaip padėtų ištikus krizei. Specialistai rekomenduoja išsirinkti vieną kontaktinį asmenį, gyvenantį kitoje vietoje, kuris galėtų pasiūlyti laikiną prieglobstį visai šeimai. Taip pat svarbu įsivertinti evakuacijos galimybes. Jei šeimoje niekas neturi vairuotojo pažymėjimo, tokiu atveju reikėtų susitarti su vairuojančiu kaimynu, kad prireikus evakuotis šis padėtų tai padaryti.
Ruošiantis krizinėms situacijoms svarbu atvirai pasikalbėti su visais šeimos nariais ir parengti šeimos planą. Interneto svetainėje lt72.lt pateikiamas jo šablonas, kuriame rekomenduojama įrašyti visų šeimos narių kontaktinius duomenis, numatytą susitikimo vietą ir aplink ją esančius objektus, kad net ir neturint žemėlapių programėlės šią vietą nesunkiai visi galėtų rasti. Šiame sąraše taip pat turėtų atsidurti ir padėti sutinkančių patikimų kaimynų ar draugų kontaktinė informacija.
Donatas užsimena, kad visos šeimos – labai skirtingos, todėl kiekvienos šeimos planas ir susitarimai skirsis, tačiau pagrindiniai akcentai šeimos plane – vienoje vietoje lengvai randami visų šeimos narių kontaktai ir numatytos bent dvi susitikimų vietos. „Reikia mažiausiai dvi vietas turėti – vieną kažkur šalia namų, ar tai bus pas kaimyną, ar tai bus prie daugiabučio smėlio dėžė, kur mes to paprasčiausio gaisro atveju susitiksim visi. Ar tai bus, reiškia, sakykim, tolimesnis, už keliasdešimties kilometrų taškas, kur pas artimuosius arba kažkokioj sutartoj vietoj susitiksim didelės evakuacijos atveju“, – pataria ekspertas.
Kas turi tilpti į išvykimo krepšį?
Sutarus dėl šeimos plano reikėtų pasirūpinti išvykimo krepšiu. Kiekvieno šeimos nario išvykimo krepšys bus skirtingas, priklausomai nuo žmogaus amžiaus ar sveikatos būklės. Standartinis suaugusiojo krepšys turėtų sverti apie 30 kg, tačiau jei jame bus vanduo, krepšys gali būti dar sunkesnis. Tuo tarpu vaikiškas krepšys vaikui iki 10 metų turi sverti ne daugiau nei 5 kg.
Suaugusiojo krepšyje turėtų tilpti būtiniausi daiktai 72 valandoms – maisto ir vandens davinys, būtiniausi vaistai ir medikamentai, higienos reikmenys, svarbiausi dokumentai, grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai, radijo imtuvas su papildomais elementais, žibintuvėlis, degtukai atsparioje dėžutėje, rašiklis ir popierius, kaukė nuo dulkių, miegmaišis arba šilta antklodė. Vaiko krepšyje turėtų atsidurti vaikiški daiktai – žaislai ar spalvinimo knygelė, vaiko higienos reikmenys, viršutiniai ir apatiniai drabužiai tai dienai, puslitris vandens.
„Na, ir dažnai žmonės klausia, tai kodėl tas 72 valandas? Ką tai reiškia, sako, ar kas bus po tų trijų parų? Tai neretai mes sakom, kad, žiūrėkit, visi turim ribas. Visi turim ribas ir limitus. Lygiai taip pat valstybė, reikia atvirai kalbėti, iš to, kiek mes surenkam mokesčių, ar ne, kiek mes turim pajėgumų, pajėgų ir kalbam apie specialiąsias pajėgas, ar ne, tai va, ugniagesiai, policija, medikai, visa kita, turi natūraliai ribas ir tai natūraliai turim priimti kiekvienas“, – akcentuoja Donatas, prisimindamas kelias nenumatytas situacijas, kurių metu strigo svarbiausių tarnybų veikla, – „prisiminkim prieš gerus metus tą atvejį, kai mokyklose 1000 laiškų vienu metu pasiekė su neva užminuotais pastatais. Ir ką tai parodė? Visiem prireikia būtent to policijos ekipažo vienu metu. Nu, akivaizdu, ribos yra išsemtos, ar ne, ir mes negalim turėti tiek daug policijos ekipažų ir panašiai.
Hibridinė ataka per Baltarusijos sieną, kai gyvi žmonės eina per sieną, yra atstumiami ir pati pradžia buvo tokia, kad mes net neturėjom patalpų juos vienu metu apgyvendinti ir natūraliai valstybė priėjo ribas ir sako: „Žiūrėkit, mes prašom tarptautinės pagalbos“. Ar ne? Tai kad mes, valstybė, turim ribas, tai yra akivaizdu, kad mes kiekvienas valstybei netaptumėm našta, nes mes esam valstybė, mes esam pamatas. Kaip mes išsibetonuosim tą pamatą, kaip kiekviena plyta bus stipri ant to pamato padėta, tokia bus stipri ir valstybė.“
Pasak pašnekovo, jei gyventojai pasirūpina atsargomis iš anksto, susitaria dėl šeimos plano, pasitikrina, kur artimiausia priedanga, tuomet valstybei krizės akivaizdoje nereikia jais iš karto rūpintis ir visos institucijos gali veikti efektyviau, malšindamos ištikusią krizę. Taip pat išvengiama chaoso parduotuvėse, kai visiems žmonėms staiga prireikia tų pačių maisto produktų, higienos reikmenų, ar bankomatuose, kai puolama išsiimti grynuosius.
„Tai yra naujovė, kurią turim priimti, tai yra realybė, kurią turim suprasti ir tai yra nekasdieniška ir tai nėra lengva, bet prie to turim eiti ir suprasti, kad kito būdo didinti kiekvieno mūsų atsparumą, didinti taip valstybės atsparumą, mes nelabai turim kito varianto, nes kuo labiau mes ruošiamės, tuo labiau būsim atsparesni, kuo labiau būsim atsparesni, tuo labiau bus atsparesnė valstybė, galų gale, NATO valstybė“, – reziumuoja Donatas.
Projektą iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.