Garsus žurnalistas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu įgyti Juodišiaus pavardę. „Delfi“ šią žinią patvirtino pats E. Jakilaitis.
„Kreipiausi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
Ar papildyti savo pavardę į JAKILAITIS JUODIŠIUS spręsiu įsigaliojus teismo sprendimui“, – „Delfi“ komentavo jis.
Paini Edmundo pavardžių istorija pirmą kartą nuskambėjo LRT laidoje „Gimę tą pačią dieną“, kurios metu jis net tik pasidalijo asmeninio gyvenimo detalėmis, bet ir papasakojo apie žurnalistinio kelio pradžią.
„Mano tėčio tėtis niekada nebuvo vedęs mano senelės, todėl mano tėtis nešioja savo mamos pavardę, kurią gavau ir aš“, – savo painia istorija su „Delfi“ dalijosi E. Jakilaitis. Tačiau ši istorija yra kur kas painesnė.
„Mano senelis Jonas Juodišius buvo tarpukario Lietuvos karininkas, su mano senele jis pragyveno apie keturiasdešimt metų, tačiau niekada jos nevedė. Todėl mano tėtis turi savo mamos pavardę. Bet istorija yra dar labiau komplikuota, – pasakojo pašnekovas. – Mano seneliams tai buvo antra santuoka. Na, ne santuoka, bet pavadinkime tai santuoka, nes jie net nešiojo vestuvinius žiedus. Tačiau Jakilaičio pavardė mano tėčiui iš mano senelės atiteko nuo pirmojo senelės vyro.“
E. Jakilaitis pasakojo, kad abiems jo seneliams tai buvo antra šeima, abu iš pirmųjų santykių turėjo vaikų, tačiau Edmundo tėtis jiems – vienintelis bendras vaikas.
„Taip ir yra, kad esu Jakilaitis, bet su jokiais Jakilaičiais nieko bendro neturiu. Nė lašelio Jakilaičių kraujo manyje nėra“, – šyptelėjo Edmundas.
Pašnekovas pasakojo, kad domėjosi, kodėl jo tėčiui taip ir nebuvo suteikta tikro tėčio pavardė. „Tai susiję su mano senelio nenoru tuoktis dėl savo specifinio statuso tarpukario Lietuvoje, nes jis buvo karininkas. Ir ne tik karininkas. Jis dirbo atitinkamose tarnybose, saugojo prezidentą Antaną Smetoną, buvo ir pasienio ruožo su Vokietija viršininkas. Tai galėjo būti viena iš priežasčių – kad nekomplikuotų gyvenimo savo artimiesiems“, – šeimos istorijos detalėmis dalijosi pašnekovas.
Beje, noro vis dėlto pakeisti E. Jakilaičio tėčio pavardę buvo: „Jei aš gerai atsimenu savo istoriją, kokiais 1980 metais, jau ir aš buvau gimęs, mano senelis pasiūlė mano tėčiui viską oficialiai sutvarkyti, bet kažkaip pakalbėjo, kad gal vėliau ir viskas taip liko“.
Tąkart jis prabilo apie norą turėti pavardę per brūkšnelį. „Buvau nutaręs jau prieš daug metų, kad savo pavardę pasidarysiu per brūkšnelį, tačiau niekada tuo labai dorai neužsiėmiau, – prieš septynerius metus „Delfi“ pasakojo E. Jakilaitis, tačiau pridūrė, jog domėjosi įstatymais, susižinojo, kad tai nebūtų lengva ir greita procedūra. – Bet kadangi visa tai jau papasakojau Violetai Baublienei LRT laidoje, tai tarsi jau kažkaip reiktų visa tai įteisinti.“
„Tikiuosi, kad gyvenime turiu dar laiko ir tai kažkada padarysiu, – tąkart pažadėjo Edmundas. – O kadangi esu žinomas kaip Jakilaitis, o ir pats save vadinu Jakilaičiu, todėl manau, kad teisingiausia būtų įteisinti dvigubą pavardę.“