Kasmet vilniečiai automobilių spūstyse vidutiniškai praranda iki dešimties parų. Nors miestas nuolat atnaujina viešojo transporto parką ir plečia specialiųjų juostų tinklą, sparti sostinės plėtra į priemiesčius reikalauja kur kas greitesnių ir inovatyvesnių sprendimų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Linas Kvedaravičius mato aiškią išeitį – išnaudoti jau esamą infrastruktūrą ir kurti miesto geležinkelio tinklą, kuris iš esmės pakeistų kasdienį susisiekimą.
Sostinės augimas bei naujų verslų ir gyventojų kūrimasis miesto pakraščiuose neišvengiamai didina automobilių srautus, kai didžioji dalis žmonių vienu metu pajuda centro link. Pasak politiko, norint išvengti kasdienių kamščių, miestas turi ryžtis kokybiniam šuoliui transporto sistemoje.
„Savaime aišku, kad reikia galvoti apie pokyčius Vilniaus transporto sistemoje: stovėjimo spūstyse laikai turi baigtis. Kaip tą padaryti? Šalia viešojo transporto atnaujinimo turi įvykti ir dar vienas žymus miesto transporto sistemos kokybės šuolis, kurio rezultatas būtų galimybė iš sostinės pakraščio į miesto centrą atvykti per maždaug vieną dešimtį minučių. Ne tai, nėra iš fantazijų srities: kalbu apie miesto geležinkelį“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Laisvės partijos frakcijos narys Linas Kvedaravičius.
Šiuo metu rytinėje ir pietinėje sostinės dalyse jau driekiasi „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūra, kurios dalis nėra visiškai išnaudojama keleivių vežimui. Skaičiuojama, kad į Vilnių kasdien atvyksta apie 140 tūkstančių keleivių, o net pusė jų atkeliauja iš zonų, kurias teoriškai būtų galima pasiekti traukiniais. Nors iš Naujosios Vilnios į centrą atvažiuoti traukiniu galima jau šiandien, retas maršrutų kursavimo grafikas neskatina gyventojų išlipti iš nuosavų automobilių.
„Tik įsivaizduokite, kiek sumažėtų transporto sistemos apkrova, jeigu žmogus, gyvenantis Trakų Vokėje, Grigiškėse, Paneriuose, Salininkuose, Pavilnyje ar aplink, galėtų patogiai ir per juokingai mažą laiką atsidurti Vilniaus senamiestyje užuot mažiausiai valandą stovėjęs automobilių spūstyje. Didelė dalis tam reikalingų investicijų jau yra padaryta, turime bėgių, kurie yra nutiesti, bet ne visi naudojami“, – sako L. Kvedaravičius.
Miesto tarybos atstovai neseniai inicijavo susitikimus su infrastruktūrą valdančiais „Lietuvos geležinkeliais“. Planuojama, kad miestui parodžius aiškią politinę valią, pirmasis miesto geležinkelio plėtros etapas galėtų startuoti jau kitų metų pradžioje. Vykdant nuoseklią plėtrą, iki 2030 metų Vilniuje galėtų veikti plati geležinkelių sistema, jungianti net trisdešimt stotelių. Siekiama, kad traukiniai kursuotų nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro – miesto pakraščiuose kas pusvalandį, o maršrutų susikirtimo taškuose net kas penkiolika minučių.
Tam, kad sistema veiktų sklandžiai, papildomai reikėtų integruoti bilietų sistemą, įrengti patogias „Statyk ir važiuok“ aikšteles bei sukurti prie traukinių stotelių greitai privežančius autobusų maršrutus. L. Kvedaravičiaus nuomone, šie kaštai yra minimalūs lyginant su milijardinėmis investicijomis, kurių pareikalautų visiškai naujos infrastruktūros kūrimas nuo nulio. Be to, toks projektas miestui atneštų ir papildomų saugumo garantijų.
„Miesto geležinkelis spręstų bent kelias problemas. Visų pirma, nuimtų krūvį nuo perpildytų greitųjų autobusų maršrutų, pagerintų oro uosto, Naujosios Vilnios ir aplinkinių teritorijų susisiekimą su centru, sumažintų oro ir triukšmo taršą. Galiausiai, neslopstančios geopolitinės įtampos fone reikia pabrėžti, kad miesto geležinkelis didina ir miesto saugumą. Evakuotis iš miesto automobiliu užsikimšus transporto mazgams būtų sudėtinga, o štai traukinys iš miesto gali išvežti greitai ir nestovėdamas spūstyje“, – tvirtina politikas.
