Racionalus prekės kelias – mažesnė savikaina

„Norfos“ įmonių grupei priklausančioje „Rivona“ dirba arti 1300 darbuotojų, o pernai jos apyvarta be PVM pasiekė beveik 821 mln. eurų ir buvo 9 proc. didesnė nei 2024 m.

„Maždaug prieš 15 metų sukūrėme tai, ką turime dabar, t. y. centralizuotą prekių tiekimą į „Norfos“ parduotuves iš „Rivonos“ centrinio sandėlio Kėdainiuose. Šiuo metu tik kojinės ir atvirukai į parduotuves atkeliauja ne iš centrinio sandėlio, nes visų dydžių kojinės ir skirtingų paveikslėlių atvirukai turi vienodus brūkšninius BAR kodus, todėl jų tiekėjai parduotuvėse turi pasitikrinti, kokių dydžių šios prekės jau išpirktos ir jomis vėl papildyti vitrinas“, – aiškina „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas Dundulis.

Per šiuos dešimtmečius logistika pasikeitė iš esmės. Dabar naudojama IT sistema prekių užsakymus iš parduotuvių į centrinį sandėlį pateikia automatiškai. „Norfos“ darbuotojams nereikia kasdien skaičiuoti, kokių prekių liko lentynose ar vitrinose, o kokių ir kiek trūksta – tai pasibaigus darbo dienai suskaičiuoja sistema, gavusi informaciją iš kasų.

„Jei anksčiau iš vietos tiekėjų užsakydavome prekes ir jas kurį laiką sandėliuodavome, tai dabar tiksliai nustatytu laiku greito apyvartumo prekės tą pačią dieną yra paskirstomos į parduotuves, t. y. iki vidurnakčio sandėlis lieka tuščias ir ryte vėl viskas prasideda iš naujo“, – pasakoja „Norfos„ vadovas.

Ne paslaptis, kad kiekvienas procesas reikalauja tam tikrų sąnaudų, todėl išvengus papildomo sandėliavimo prekių mažėja savikaina, o tai atsiliepia ir prekės kainai parduotuvės lentynoje. Dabar tokiu principu – be prekių sandėliavimo – paskirstoma apie 2/3 visų į „Norfas“ gabenamų prekių.

Tuo metu ilgo galiojimo prekes pristatantys tiekėjai patys pasirenka laisvą laiką, kada yra galimybė atvykus į sandėlį iš karto važiuoti prie iškrovimo rampos, todėl prie sandėlio nebeliko transporto eilių.

Nuo tiekėjo iki kelio link lentynos – per pusdienį

D. Dundulis atkreipia dėmesį į dar vieną automatinės sistemos teikiamą naudą: ji reikalauja įvesti ir sutikrina visų galiojimo datą turinčių prekių terminus. Jei jie trumpesni, nei yra numatyta, tokie gaminiai iš tiekėjų nepriimami.

„Kadangi trumpo galiojimo prekės mūsų sandėlyje teišbūna pusdienį, atitinkamai jų galiojimas tampa ilgesnis parduotuvėse, o mūsų pirkėjas visuomet randa šviežiausių gaminių“, – atkreipia dėmesį „Norfos“ vadovas.

Šiemet „Rivonos“ pramoninių ir bakalėjinių prekių sandėlyje, kuriame saugoma ir paskirstoma per 10 tūkst. rūšių prekių, taip pat bus baigta diegti automatizuota sistema su dirbtiniu intelektu, kuri kas mėnesį leis paskirstyti ir į parduotuves patiekti daugiau kaip 10 tūkst. tonų prekių.

Beje, dar 2017 m. „Rivonoje“ buvo įdiegtas tuo metu Vakarų Europoje ypač inovatyvus sprendimas – sorteris, kuris šviežias trumpo galiojimo prekes skirsto šaldytuve ir kasdien sukomplektuoja išvežti į parduotuves. Jau veikiantis ir naujasis sorteris leis ypač operatyviai paskirstyti prekes į visas „Norfos“ parduotuves.

D. Dundulis prisimena, kad vienu metu, iki modernizavimo ir automatizavimo, „Rivonos“ sandėliuose dirbo per 600 darbuotojų, nors prekių išveždavo kelis kartus mažiau nei šiuo metu: „Jei anksčiau per mėnesį veždavome apie 10 tūkst. tonų prekių, tai šių metų kovą į „Norfos“ parduotuves buvo išgabenta per 33 tūkst. tonų, o darbuotojų sandėliuose yra vos 300“.

Ne tik išveža, bet ir parsiveža

Tęsdamas mintį apie sandėliavimo ir logistikos iššūkius, D. Dundulis prisimena, kad nuolatinis galvos skausmas buvo, kaip vienu sunkvežimiu pervežti kuo daugiau prekių ir kaip prekes išvežioti kuo racionaliau.

„Dėl to pradėjome samdyti specializuotą įmonę, kuri pagal iš parduotuvių gautus prekių užsakymus ima derinti ir skaičiuoti geriausius maršrutus, suskirstyti prekes į padėklus, kad jie būtų užpildyti maksimaliai“, – pasakoja jis.

„Norfa“ vienintelė iš mažmeninių šalies tinklų turi nuosavą prekių išvežiojimo transportą. Tiksliau, „Rivona“ yra įsigijusi sunkvežimius, kuriuose yra tik dviejų dydžių krovinių erdvės, kas gerokai palengvina jų racionalų pakrovimą. Taip pat dalis sunkvežimių turi temperatūrinio režimo galimybes.

„Toks standartas leidžia bet kuriuo momentu vieną transporto priemonę, pavyzdžiui, dėl gedimo, pakeisti kita. Vieno tipo neužtenka, nes vilkikai su ilgomis puspriekabėmis negali privažiuoti prie visų „Norfų“, ypač mažųjų, todėl tenka naudoti ir mažesnius sunkvežimius su priekabomis, – teigia D. Dundulis.

Taip pat „Norfa“ yra vienintelė iš prekybos tinklų sunkvežimius naudojanti ne tik prekių į parduotuves pristatymui, bet ir prekėms iš tiekėjų į centrinį sandėlį parsivežti. Šia paslauga linkę naudotis didžioji dalis tinklo tiekėjų, ypač ilgo galiojimo prekių, nes „Rivona“ gali pasiūlyti patrauklius įkainius – sunkvežimiai bet kokiu atveju turi grįžti į centrinį sandėlį.

Tokia sistema, pasak D. Dundulio, svariai prisideda prie realaus tvarumo – padeda mažinti CO2 išmetimus.

Naujas transporto parkas

„Rivona“ per pastaruosius pora metų atnaujino beveik visą transporto parką. Šiuo metu eksploatuoja apie 80 sunkvežimių, o juos aptarnauja pusantro karto daugiau vairuotojų nei anksčiau.

„Savo transporto parką nusprendėme įsigyti dėl kelių priežasčių. Kaip jau minėjau, eksploatuodami vienodus sunkvežimius juos galime racionaliau krauti. Neturint savo transporto prieš šventes ir vasarą, kai pirkimai išauga, ima stigti šią paslaugą teikiančių įmonių pajėgumų. Dabar visus darbus mes galime organizuotis patys“, – akcentuoja D. Dundulis.

Tiesa, šviežios mėsos išvežiojimui retkarčiais, per didžiuosius prekybos pikus, kai staiga šokteli jos paklausa, samdomas ir kitų bendrovių transportas.

„Nors radome sprendimą ir šiam iššūkiui – įsigijome priekabų-šaldytuvų, kurios, kai nereikia išvežioti šviežios mėsos, dirba centriniame sandėlyje Kėdainiuose, o kai skerdienos paklausa šokteli, važiuoja „dirbti“ į Šilalės rajone esantį „Rivonos“ Mėsos perdirbimo padalinį“, – dar vienu sprendimu dalinasi pašnekovas.

Pranešimą parengė Norfa. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.