Lisabona dabar išgyvena savo klestėjimo laiką, todėl noriu ją jums parodyti iš visų įmanomų kampų.
Kalbant apie Lisaboną, pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad tai yra viena seniausių sostinių Europoje. Kai šnekame apie senovę, visi dažniausiai prisimena Atėnus, Romą. Atėnai yra seniausia sostinė Europoje, o štai Lisabona – antra pagal senumą.
Kuo Lisabona man labiausiai patinka? Čia galima pamatyti itin daug senų pastatų, gatvelių, kurios iš senovės pamažu pereina į modernųjį miestą. Tai labai įdomu ir, sakyčiau, lisaboniška. Lygindamas ją su kitais pasaulio miestais, dažnai sakau, kad tai yra kažkas panašaus kaip Ispanijos Barselona, tik ši labai nublizginta, o Lisabona – nenudailintas brangakmenis.
Užsibrėžiau sau tikslą parodyti jums visus įmanomus kampus: visų pirma, koks tai gražus ir fotogeniškas miestas. Kitas dalykas – Lisabona man yra įstrigusi kaip nebrangus miestas. Čia su nedideliu biudžetu galima ir pašvęsti, ir pailsėti, ir skaniai pavalgyti. Dar vienas dalykas – ar žinojote, jog Lisabona yra vienintelė Europos sostinė, turinti paplūdimius ant vandenyno kranto?
Rua Augusta – taip vadinasi pagrindinė Lisabonos pėsčiųjų gatvė, laikoma miesto prekybos ir gyvybės ašimi. Visada gyva gatvė turi vieną privalumą – tarp daugybės saulėtų aikščių bei gatvių ji išsiskiria pavėsiu, tad čia galima atsikvėpti nuo svilinančio karščio.
Kiekvienas labiau turistinis pasaulio miestas turi vieną gatvę, kurioje griežtai nerekomenduojama valgyti – Lisabonoje tai yra Rua Augusta. Čia didžiulės kainos, negausite nieko kokybiško ar autentiško. Aš trumpai tokio tipo kavines vadinu turistinėmis ėdyklomis.
Šioje gatvėje daug parduotuvių yra labai senos – ne tik savo amžiumi, bet ir tuo, kaip atrodo bei ką parduoda. Nesu mados ekspertas, bet drįstu sakyti, kad, pavyzdžiui, viena parduotuvė yra labai senamadiška. Tokių čia labai daug.