„Negalima atmesti ginkluoto užpuolimo prieš Švediją ar mūsų sąjungininkus galimybės“, – ataskaitoje, kurioje pabrėžiama vis labiau miglota saugumo padėtis Europoje, teigė komitetas.
„Rusijos karinės operacijos, pavyzdžiui, skirtos išbandyti NATO vienybę ir 5 straipsnio patikimumą, galėtų įvykti palyginti artimoje ateityje, jei Kremlius nuspręstų, kad politinė padėtis tam yra palanki“, – rašoma komiteto ataskaitoje.
5 straipsnis – tai NATO kolektyvinio saugumo nuostata, kurioje teigiama, kad puolimas prieš vieną narę prilygsta puolimui prieš visas aljanso šalis.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusija galėtų imtis veiksmų net ir neturėdama karinės galios, kuri, kaip tradiciškai manoma, yra būtina norint surengti puolimą.
„Galime pažymėti, kad padėtis saugumo politikos srityje tebėra rimta ir jai būdingas didelis neapibrėžtumas. Kyla pavojus, kad padėtis gali staigiai pablogėti, o tai turėtų rimtų pasekmių Švedijos ir Europos saugumui“, – spaudos konferencijoje sakė komitetui vadovaujantis Jorgenas Berglundas.
Gegužę Švedijos vyriausiasis kariuomenės vadas Michaelas Claessonas taip pat įspėjo, kad Rusija gali išbandyti NATO ryžtą.
„Jie žino, kad visas Vakarų pasaulis ginkluojasi. Todėl klausiu savęs: kodėl jie turėtų laukti, kad pasinaudotų tariamu silpnumu?“, – duodamas interviu viešajam transliuotojui SVT sakė jis.
Gynybos komitetą sudaro visų Švedijos parlamentinių partijų atstovai. Jo veiklos pagrindu rengiami ilgalaikiai šalies gynybos planai.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Jungtinės Valstijos yra itin svarbios Švedijos ir Europos saugumui bei gerovei užtikrinti, tačiau pabrėžiama, kad Europos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis keičiasi, nes prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu JAV užsienio ir saugumo politikoje įvyko didelė transformacija.
Po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, Švedija atsisakė du šimtmečius trukusio karinio neutraliteto ir 2024 m. įstojo į NATO.
Tikimasi, kad iki 2030 m. Švedijos gynybos išlaidos pasieks 3,5 proc. BVP. Šiais metais jų dydis sudaro 2,8 proc.