Kaip skelbta anksčiau, planuojama nuo 2026 m. minimalų pradinio įnašo paskolos reikalavimą pirmam būstui sumažinti nuo 15 iki 10 proc. Būstą jau turintiems asmenims ir toliau būtų taikomi 15 proc., o imantiems antrą ar paskesnę paskolą, kai ankstesnės dar negrąžintos, siūloma be išimčių taikyti ne mažesnį nei 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.
Kas laukia jau turinčių paveldėto NT?
Lietuvos bankas paaiškino, kad, pagal dabar planuojamus pakeitimus Atsakingo skolinimo nuostatose, asmenims, jau turintiems paveldėto nekilnojamojo turto, mažesnis pradinio įnašo dydis nebūtų taikomas.
„Planuojami Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai numato, kad asmenys, kurie kreipimosi į kredito davėją dėl būsto paskolos metu turi nekilnojamojo turto, įskaitant ir paveldėtą būstą, nebūtų laikomi pirmojo būsto pirkėjais. Jiems būtų taikomas šiuo metu galiojantis 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas“, – aiškino LB.
Anot jo, toks apibrėžimas pasirinktas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas į būsto rinką įžengti būtent tiems asmenims, kurie yra labiausiai apriboti pradinio įnašo reikalavimo – neturi galimybės lėšų pradiniam įnašui surinkti pardavę turimą NT.
Tačiau, centrinis bankas pabrėžė, kad šiuo metu yra analizuojamos konsultacijos su visuomene ir rinkos dalyviais metu gautos pastabos bei vertinamos galimos pirminio pakeitimų pasiūlymo, kurį pristatė liepos mėnesį, korekcijos.
„Preliminariai numatoma, kad pakeitimai galėtų būti priimti 2025 m. spalį, kartu paskelbiant naują nuostatų redakciją ir jos įsigaliojimo datą“, – akcentavo institucija.
Kaip rašė Elta, sprendimą dėl mažesnio pradinio įnašo pirmam būstui LB ketina priimti iki lapkričio.
Be to, centrinis bankas, atsižvelgdamas į pastaraisiais metais stebėtus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, taip pat siūlo koreguoti paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimus.
Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, numatoma pereiti prie vieno reikalavimo – įmoka neturėtų viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Anot LB, šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys – įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.
Įnašo sumažinimas pusei gyventojų situaciją palengvintų
Liepą „Urbo“ banko užsakymu buvo atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa, parodžiusi, jog Lygiai pusė respondentų, tvirtai planuojančių ar bent jau svarstančių imti paskolą, mano, jog pradinio įnašo sumažinimas jiems palengvintų būsto įsigijimą, rašė Elta.
Tuo metu ketvirtadalis pareiškė, jog sunkumų jiems nesudaro ir dabartinis 15 proc. įnašo dydžio reikalavimas, dar 26 proc. dėl tokio pokyčio neturi nuomonės.
Apklausa taip pat parodė, kad pradinio įnašo sumažinimas mažiau aktualus vyrams – 28,4 proc. jų nurodė, jog dabartinis 15 proc. taikomas dydis jiems kliūčių nesukelia. Tuo metu taip teigusių apklaustų moterų mažiau – 17,9 proc.
Daugiausia pradinio įnašo sumažinimą palaikančių yra tarp 26–35 m. amžiaus gyventojų – 57,7 proc. Taip pat 29,5 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų sakė, jog jiems tai neturėtų įtakos, o likę 12,8 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Remiantis rezultatų duomenimis, 28,1 proc. didmiesčių gyventojų atsakė, kad dabartinis pradiniui įnašui taikomas dydis jiems nekelia problemų. Tuo metu mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimo vietovėse tokių yra tik apie 18 proc.
Atsakingojo skolinimo nuostatai jau buvo koreguojami 2015 ir 2021 m., siekiant geriau valdyti mažų palūkanų normų aplinkoje kylančią riziką ir apriboti antrų ir investicinių, būsto paskolų srautą.