VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, docentas dr. Mindaugas Norkevičius naujienų portalui „Delfi“ pabrėžia, kad apklausos rezultatai yra aiškus signalas institucijoms veikti. Jis taip pat akcentuoja aiškaus veiksmų plano krizės ar karinių veiksmų metu bei nuoseklios komunikacijos su visuomene svarbą.
Gyventojų klausta, ar Lietuva yra pakankamai pasirengusi atremti galimą priešo agresiją
Daugiau nei pusė respondentų mano, kad Lietuvos gyventojai nėra pasirengę atremti galimą priešo agresiją. Neigiamai gyventojų pasirengimą vertinančiųjų dalis 2025 m. sudarė 55 proc. (37 – nepasirengę, 18 proc. – visiškai nepasirengę), kai 2024 m. taip manančių buvo 51 proc. (34 proc. – nepasirengę, 17 proc. – visiškai nepasirengę).
Kad gyventojai yra pasirengę atremti galimą priešo agresiją 2025 m. manė 11 proc. respondentų (3 proc. – visiškai pasirengę, 8 proc. – pasirengę), 2024 m. tokių buvo 12 proc. (3 proc. – visiškai pasirengę, 9 proc. – pasirengę). Apklaustųjų, manančių, kad gyventojai yra nei pasirengę, nei nepasirengę sumažėjo nuo 32 proc. 2024 m. iki 27 proc. 2025 m.
Lietuvos kariuomenės pasirengimas vertinamas palankiau nei pačių gyventojų, tačiau bendras pasitikėjimas jos pajėgumu 2025 m. nežymiai sumažėjo.
2025 m. 41 proc. respondentų mano, kad kariuomenė yra pasirengusi atremti galimą priešo agresiją (8 proc. – visiškai pasirengusi, 33 proc. – pasirengusi), kai 2024 m. tokių gyventojų buvo 44 proc. (7 proc. – visiškai pasirengusi, 37 proc. – pasirengusi). Neigiamai pasirengimą vertinančių (nepasirengusi ir visiškai nepasirengusi) dalis šiek tiek padidėjo – nuo 22 proc. 2024 m. iki 24 proc. 2025 m. Gyventojų manančių, kad Lietuvos kariuomenė yra nei pasirengusi, nei nepasirengusi, dalis išliko tokia pati – 29 proc.
Lietuvos valstybės pasirengimas atremti galimą priešo agresiją, padedant su NATO, gyventojų vertintas palankiausiai, lyginant su pačių gyventojų ir Lietuvos kariuomenės pasirengimu.
Su teiginiu, kad valstybė, padedama NATO, yra pasirengusi ar visiškai pasirengusi 2025 m. sutiko 50 proc. respondentų (11 proc. mano, kad visiškai pasirengusi, 39 proc. – pasirengusi), kai 2024 m. taip manančių buvo 59 proc. (atitinkamai 14 proc. ir 45 proc.). Neigiamai pasirengimą vertinančių dalis padidėjo nuo 13 proc. 2024 m. iki 17 proc. 2025 m. Be to, išaugo ir neapsisprendusiųjų dalis – t. y. manančių, kad valstybė nei pasirengusi, nei nepasirengusi, – nuo 24 proc. 2024 m. iki 28 proc. 2025.
Gyventojai nežino, kaip reikėtų elgtis krizės ar karinio konflikto atveju
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, docentas dr. M. Norkevičius pažymi, kad gyventojų pamąstymams apie jų pačių pasirengimą atremti galimą priešo agresiją įtaką daro keletas veiksnių, pirmiausia – informacijos trūkumas.
„Jeigu žiūrėtume į bendras tendencijas, dauguma gyventojų, ką rodo ir apklausos duomenys, nežino, ką konkrečiai reikėtų daryti krizės ar karinio konflikto atveju“, – sako jis.
„Nors pastaruoju metų institucijos, atrodo, skiria nemažai dėmesio kalbėti apie slėptuvių ir priedangų įrengimą, tačiau gali būti, kad realios krizės atveju gyventojai šios informacijos nebūtų įsisavinę. (…). Be to, yra parengtos rekomendacijos, daug kalbama apie išvykimo krepšio paruošimą, tačiau ne visiems žmonėms tokia informacija yra aiški. Auditorija yra labai skirtinga, naudojami informacijos pateikimo modeliai gyventojus veikia nevienodai“, – priduria VDU docentas.
Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuvos piliečiams trūksta ir praktinio pasiruošimo galimai priešo agresijai.
„Lietuvoje retai organizuojamos civilinės pratybos ar pasirengimo kampanijos, į kurias būtų įtraukta plačioji visuomenė. Tik informacijos išklausymas ar jos perskaitymas, be praktinio pasirengimo, nesuteikia žmonėms jausmo, kad jie yra visiškai pasirengę“, – pabrėžia M. Norkevičius.
VDU docentas, aptardamas apklausos duomenis, taip pat atkreipia dėmesį į geopolitinę situaciją – karą Ukrainoje, kuris, anot jo, vienareikšmiškai didina žmonių nerimą, taip pat rodo, kad grėsmė yra reali.
„Vyrauja bendras neapibrėžtumas, neužtikrintumas. Nors kai kurie miestai imasi iniciatyvos, pavyzdžiui, Vilnius jau pristatė pasirengimo planą, nemaža dalis gyventojų, nežino, ar pati valstybė krizės ar karinės agresijos atveju turi konkretų planą gyventojams“, – sako „Delfi“ pašnekovas.
Apklausos duomenys – signalas institucijoms
M. Norkevičius taip pat pabrėžia, kad į apklausos duomenis reikėtų žiūrėti kaip į labai aiškų signalą institucijoms imtis veiksmų.
„Didinti pasitikėjimą kariuomene, valstybės pasirengimu ir mažinti informacijos stoką apie institucijų veiksmų planą. Miestų savivaldybės taip pat turėtų kur kas aktyviau įsitraukti. Jeigu bus nuosekliai stiprinamas ryšys su visuomene, parodoma, kad planai egzistuoja ir kaip jie yra kuriami, gyventojams galbūt nekils nereikalingų dvejonių ar neapibrėžtumo jausmo“, – įžvalgomis dalijasi jis.
Be to, anot M. Norkevičiaus, institucijos komunikuodamos apie pasiruošimą atremti galimą priešo agresiją, turi labai aiškiai pasakyti, kad į šią sritį turi įsitraukti ir patys gyventojai.
„Institucijos turi atsakomybių, tačiau tomis atsakomybėmis jos dalijasi su piliečiais. Komunikuojant labai svarbu akcentuoti, kad valstybė rengiasi, bet kiekvienas pilietis taip pat turi ruoštis. Tai yra bendra atsakomybė. Nuolatos apie tai komunikuojant, tikėtina, nekiltų tokių gyventojų svarstymų, kuriuos matome apklausos rezultatuose“, – pažymi „Delfi“ pašnekovas.
„Be to, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos yra parengęs puikius mokymus – apie mobilizaciją, pasipriešinimą ir kt. Jeigu kiekvienas pilietis tinkamai susipažintų su šia medžiaga, tuomet, manau, nekiltų abejonių dėl pasirengimo“, – priduria jis.
Ypač svarbu – veiksmų planas ir komunikacija
M. Norkevičius taip pat priduria, kad būtina aiški komunikacijos strategija dėl pasirengimo atremti galimą priešo agresiją. Komunikacija, anot „Delfi“ pašnekovo, turi būti vykdoma nuolat ir turi būti aiški tiek, kad ją suprastų visos auditorijos.
Kitas svarbus dalykas, jo teigimu, – civilinės saugos pratybų organizavimas.
„Į mokymus įtraukus gyventojus, būtų simuliuojamos evakuacijos pratybos, tam tikri pasiruošimo planai. Tai iš dalies jau vyksta, bet nėra plačiai iškomunikuota“, – pabrėžia VDU docentas.
Anot jo, labai svarbu ir veiksmų plano su aiškiomis nuorodomis – kur reikėtų slėptis, kaip veikia ir ką reiškia tam tikros sirenos, kaip išlaikyti ryšį karinio konflikto ar krizės metu ir kt. – sukūrimas.
„Tokia informacija turėtų būti viešinama nuolat ir ne tik viename puslapyje, kaip yra daroma dabar iš valstybės pusės. Turėtų būti vykdoma ir informacinė kampanija per žiniasklaidos priemones“, – pabrėžia ekspertas.
Be to, anot M. Norkevičiaus, į šią sritį aktyviau turėtų įsitraukti ir miestai.
„Šiuo metu pavyzdį rodo Vilnius, tačiau kitos savivaldybės taip pat gali inicijuoti pasirengimo planus, apie tai komunikuoti“, – teigia jis.
Lietuvos kariuomenė ne apie viską gali komunikuoti
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad mažiau nei pusė gyventojų mano, jog Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi atremti galimą priešo agresiją. M. Norkevičiaus teigimu, tai atspindi tam tikrą gyventojų nepasitikėjimą Lietuvos kariuomene, nors, anot jo, į gynybą yra investuojama daug resursų.
„Čia taip pat galėtų padėti komunikacija apie realų kariuomenės pasirengimą. Aišku, kariuomenė yra pasirengusi, tačiau kai kurių dalykų ji negali transliuoti, kad informacija nepasinaudotų priešiškos valstybės“, – teigia jis.
„Be to, gyventojai nemato to, kas realiai yra daroma iš kariuomenės pusės – ginkluotės atnaujinimo, vykstančių pratybų ir kt. Ši informacija dažnai pasiekia tam tikrą siauresnį, specialiai besidomintį šiomis temomis asmenų ratą“, – priduria mokslininkas.
Kita vertus, anot M. Norkevičiaus, gyventojai Lietuvos kariuomenės pasiruošimą lygina ir su kitų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos, pasiruošimu.
„Žmonės pradeda kelti tam tikrus standartus, todėl daliai piliečiams gali atrodyti, kad kariuomenė yra nepasirengusi“, – sako jis.
Lietuvos gyventojų nuomonės reprezentatyvią apklausą saugumo temomis 2025 m. gegužės 5–11 „Delfi“ užsakymu atliko bendrovė „Syno International“. Apklausoje dalyvavo 1004 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 18–74 metų.