Jos gyvenimas primena romaną, kuriame susipina dinastinės santuokos, politika, uždrausta meilė, asmeninis maištas ir griežta monarchijos kontrolė. Ši istorija atskleidžia, kokia kaina XIX a. princesė turėjo mokėti už bandymą gyventi pagal savo širdį.
Nepageidauta nuo pat gimimo
1858 m. Belgijos karališkoji šeima laukė įpėdinio — berniuko, kuris galėtų tęsti dinastiją. Tačiau vietoje ilgai laukto sūnaus gimė mergaitė. Ši žinia buvo sutikta su aiškiu nusivylimu, kurio tėvai nė nebandė slėpti.
Mažoji princesė buvo pavadinta Luiza Marija Amelija, tačiau netrukus po gimimo buvo atiduota auklėms. Tėvas buvo užsiėmęs valstybės reikalais, o motina didžiąją laiko dalį praleisdavo jojimo manieže – žirgai jai buvo svarbesni už ką tik gimusią dukterį.
Luizos vaikystė buvo kupina emocinės atskirties. Ji augo šeimoje, kurioje tėvai gyveno kaip du svetimi žmonės. Jų santuoka buvo tik dinastinis susitarimas. Tai paliko gilų pėdsaką būsimos princesės psichikoje – ji visą gyvenimą troško meilės, kurios niekada negavo vaikystėje.