Sprendimų priėmėjų komunikacija – abstrakti
Pasibaigus dabartinei rotacijai, iš Lietuvos išvyksta daugiau nei tūkstantis JAV karių su technika. Juos turėtų pakeisti nauja grupė karių, tačiau kada tai įvyks ir kiek jų bus, JAV peržiūrint ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje, dar nėra aišku.
JAV kariams išvykstant iš Lietuvos, premjerė Inga Ruginienė sakė, kad tai yra techninio pobūdžio veiksmas, todėl panikos dėl to neturėtų kilti.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad turi patikinimą iš sąjungininkų, jog pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad sprendimų priėmėjai, kurie viešai komunikuoja apie šią situaciją, – Ministrė pirmininkė, Prezidentūra ir Krašto apsaugos ministerija, – kalba gana abstrakčiai. Dėl to, anot jos, kol kas sunku daryti išvadas apie susiklosčiusią padėtį.
„Panašu, kad tai daroma sąmoningai, galbūt nenorint pasakyti per daug. Motyvai gali būti pagrįsti, tačiau būtent dėl to ir kyla neaiškumas, ko galima tikėtis ir apie ką galvoti“, – įžvalgomis dalijasi profesorė.
„Iš esmės visuomenei sakoma: „būkite ramūs“. Vis dėlto kyla klausimas, kodėl turėtume būti ramūs, kai matome Donaldo Trumpo elgesį ir jo sprendimus platesniame, globaliame kontekste. Situacija – sudėtinga“, – priduria ji.
JAV demonstruoja, kad karių buvimas Europoje nėra savaime suprantamas
D. Jakniūnaitė taip pat pažymi, kad tokiu neapibrėžtumu dėl JAV karių rotacijos Lietuvoje, panašu, Lietuvai tiesiogiai nėra siunčiami kažkokie signalai.
„Sprendimu sustabdyti JAV karių rotaciją kol kas netransliuojami ryškūs pokyčiai. Nėra iki galo aišku, ar tai reiškia visišką karių pasitraukimą, ar jų perkėlimą į kitą vietą“, – svarsto „Delfi“ pašnekovė.
„Reikia turėti omenyje ir kontekstą, susijusį su pažadu iš Vokietijos išvesti 5 000 karių. Ką tai iš tikrųjų reiškia? Kur jie būtų perkelti – į kitas Europos valstybes? O gal apskritai būtų mažinamas JAV karių skaičius Europoje? Yra daug neaiškumų“, – kylančius klausimus vardija ji.
Profesorės vertinimu, tokie neaiškumai reiškia ir tai, kad nėra dėliojama aiški vizija.
„Tai apskritai yra būdingas šios JAV administracijos bruožas – sprendimai gali būti paskelbiami, vėliau atšaukiami ar pakeičiami. Pavyzdžiui, prisimenant Lenkijos atvejį, iš pradžių buvo paskelbta, kad bus išvesta 4 000 karių, vėliau pranešta, kad jų skaičius šalyje bus padidintas iki 5 000. Tokia yra šios JAV administracijos sprendimų dinamika“, – įžvalgomis dalijasi ji.
„Kol kas sunku įžvelgti siunčiamus aiškius signalus, išskyrus siekį pademonstruoti, kad JAV karių buvimas Europoje nėra savaime suprantamas“, – priduria „Delfi“ pašnekovė.
JAV priekaištų Lietuvai neturėtų turėti
D. Jakniūnaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek viešai, tiek neviešai labai daug priekaištų Lietuva dėl savo saugumo politikos neturėtų sulaukti.
„Karas Ukrainoje tapo vienu iš pirmųjų svarbių lūžių keičiant požiūrį į gynybos ir saugumo politiką. Žinoma, kai kas pasakytų, kad pokyčiai vyksta per lėtai, daroma per mažai. Vis dėlto bent jau rytinio Europos flango valstybės ir Europos Komisija šioje srityje juda į priekį, nors, kaip minėjau, gali atrodyti, kad tai vyksta nepakankamai sparčiai“, – įžvalgomis dalijasi ji.
„Šiame kontekste Lietuva per pastaruosius keletą metų taip pat aiškiai parodė, kad investicijos į gynybą ir didesnės išlaidos šiai sričiai yra svarbi valstybės politikos dalis. Mes ne tik kalbame apie būtinybę kažką daryti, bet ir nuosekliai dirbame šia kryptimi. Todėl, nors visada galima rasti dalykų, kuriuos būtų galima padaryti geriau, sakyčiau, kad bent jau iš Lietuvos pusės Amerika neturėtų pagrindo reikšti priekaištų“, – teigia „Delfi“ pašnekovė.
JAV spaudžia Europą stiprinti gynybą
Vis dėlto D. Jakniūnaitė taip pat priduria, kad negyvename izoliuotai – esame Europos Sąjungos ir apskritai Europos erdvės dalis.
„Skirtingos valstybės nevienodai vertina grėsmes ir skirtingai supranta, kiek lėšų reikėtų skirti gynybai, palyginti su kitomis sritimis, pavyzdžiui, socialine apsauga. Be to, nevienodos ir skirtingų valstybių įtampos vidaus politikoje. Palaikymas Ukrainai irgi nėra savaime suprantamas, ypač jei žiūrėtume į pietines Europos valstybes“, – tęsia ji.
Anot VU TSPMI profesorės, taip pat svarbu suprasti, kad Europa kaip vieningas darinys negali priimti visų sprendimų vienašališkai – tam reikalingi atskirų valstybių sprendimai. Dėl šios priežasties viskas vyksta nevienodai, o vieningos pozicijos ne visada pavyksta pasiekti.
Dėl to, pasak „Delfi“ pašnekovės, JAV administracijai atsiranda galimybių rasti įvairių pretekstų savo sprendimams pagrįsti.
„Pavyzdžiui, Friedricho Merzo pasisakymai, regis, paskatino svarstymus apie JAV karių išvedimą iš Vokietijos. Tai sudaro įspūdį, kad sprendimai priimami ne vien remiantis ilgalaike strategija – nors ji, tikėtina, egzistuoja, – bet reaguojant į konkrečią situaciją: norint parodyti nepasitenkinimą ar tiesiog pademonstruoti, kokių veiksmų galima imtis čia ir dabar“, – įžvalgomis dalijasi ji.
„Kita vertus, vis labiau įsitvirtina suvokimas, kad europiečiai turi prisiimti dar didesnę atsakomybę už savo saugumą. Vis dėlto tam, kad Europa pajėgtų užsitikrinti reikiamus gynybos pajėgumus, reikia laiko. Tuo metu amerikiečiai spaudžia gerokai sparčiau didinti europiečių indėlį, todėl pereinamuoju laikotarpiu saugumo spraga iš tiesų gali atsirasti“, – apibendrina D. Jakniūnaitė.
Kur dislokuota didžiausia JAV kariuomenės dalis?
Kaip jau skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 m.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.
Didžioji dalis JAV karių Europoje yra dislokuota Vokietijoje. Remiantis JAV Gynybos departamento duomenimis, 2025 m. pabaigoje šioje šalyje buvo dislokuota daugiau nei 36 400 aktyviosios tarnybos karių. Italija yra antra pagal dydį JAV kariuomenės dislokacijos vieta Europoje – 2025 m. pabaigoje joje buvo apie 12 700 JAV karių. Trečią vietą užima Jungtinė Karalystė, kurioje dislokuota maždaug 10 200 JAV karių. Tokius duomenis, remdamasis oficialiais šaltiniais, pateikia Vokietijos tarptautinis visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“.
Kodėl JAV pajėgos yra Europoje?
Kaip toliau rašo „Deutsche Welle“, JAV naudoja savo bazes Europoje vykdydamos operacijas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos bazės buvo panaudotos šių metų pradžioje vykdant oro smūgius prieš Iraną. Vis dėlto kelios NATO sąjungininkės neseniai apribojo iš jų teritorijos vykdomas operacijas, tarp jų – Italija, kuri uždraudė bombonešiams ir transportiniams lėktuvams leistis JAV logistikos bazėje Sigonella Sicilijoje.
Ispanija taip pat uždraudė naudotis savo bazėmis, be to, uždarė savo oro erdvę JAV orlaiviams. Dėl to D. Trumpas pagrasino išvesti karius iš abiejų šalių.
Europos strateginė svarba JAV kyla iš jos geografinės padėties. Jei JAV daliniai turi būti dislokuoti tokiame regione kaip Artimieji Rytai, juos siųsti iš Europos bus greičiau nei iš Amerikos žemyno. Be to, tiesioginiai skrydžiai turi ribotą nuotolį.
Rotaciniai daliniai NATO rytiniame flange atlieka labai konkretų vaidmenį aljanso atgrasymo nuo Rusijos strategijoje, o JAV vadovauja Lenkijoje dislokuotai daugianacionalinei kovinei grupei. 2016 m. NATO nusprendė suformuoti keturias tokias kovines grupes, kad Rusijos atakos atveju būtų galima laimėti laiko. Tai nėra nuolatiniai kariuomenės dislokavimai – personalas keičiamas kas šešis mėnesius.
Iš pradžių šios kovinės grupės buvo palyginti nedidelės, siekiant pabrėžti jų gynybinį pobūdį. Vėliau, vykdant NATO operaciją „Atlantic Resolve“, į Vokietiją ir Lenkiją kaip pastiprinimas buvo dislokuotos papildomos JAV oro, sausumos ir jūrų pajėgos.
Neapibrėžtumas dėl JAV pajėgų Europoje
Gegužės viduryje Pentagonas atšaukė apie 4 000 karių dislokavimą į Lenkiją pagal operacijos „Atlantic Resolve“ karių rotacijos planą. Sprendimas buvo priimtas paskutinę akimirką, kai transporto priemonės jau buvo išsiųstos, o kariai – pasirengę išvykti.
Nors JAV žiniasklaida pranešė, kad staigaus sprendimo priežastis buvo Pentagono biudžeto apribojimai, kiti analitikai šį žingsnį sieja su D. Trumpo karotjamais grasinimais sumažinti JAV karių skaičių Europoje.
Kiek vėliau D. Trumpas pakeitė savo poziciją ir paskelbė apie 5 000 papildomų karių dislokavimą Lenkijoje. D. Trumpas nepatikslino, ar karių rotacija vis dėlto vyks, ar dalis pajėgų bus išvestos iš Vokietijos, ar bus mobilizuoti kiti daliniai.
Gegužės pradžioje D. Trumpas paskelbė, kad iš Vokietijos išves 5 000 JAV karių po to, kai susikirto su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu dėl tebevykstančio konflikto Irane. Vis dėlto nepaisant griežtų žodžių, stebėtojai abejoja, ar JAV iš tiesų sumažins savo karių skaičių Vokietijoje.
Kartu Vašingtonas aiškiai nurodė, kad neketina laikytis ankstesnio JAV prezidento Joe Bideno ir tuometinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasiekto susitarimo iki 2026 m. dislokuoti Vokietijoje JAV vidutinio nuotolio raketas, skirtas Rusijai atgrasyti.