ETF jau ne adata šieno kupetoje
Remiantis „J.P. Morgan“ duomenimis, 2026 m. balandžio pabaigoje pasaulinė ETF turto suma sudarė daugiau nei 22 trln. JAV dolerių – tai 43 proc. daugiau nei prieš metus, o registruotų fondų skaičius priartėjo prie 17 000. Dominuoja JAV rinka, kuri sudaro apie 15 trln. JAV dolerių (71 proc. viso turto). Europoje valdoma 3,75 trln. JAV dolerių, Azijoje – 2,7 trln. JAV dolerių.
Pernai pasaulinį augimą lėmė trys pagrindiniai veiksniai: stiprūs akcijų rinkų rezultatai, rekordinis aukso pirkimas bei sparti plėtra aktyviai valdomų ETFų. Lygiagrečiai tradiciniai investiciniai fondai nuosekliai traukėsi: nuo 2009 m. investuotojai iš JAV akcijų investicinių fondų išėmė apie 3,8 trln. JAV dolerių, o į akcijų ETF įnešė apie 3,4 trln. Per paskutinius dvylika mėnesių iš akcijų į ETF persikėlė dar apie 0,7 trln. JAV dolerių.
Aktyviai valdomi ETF: greičiausiai augantis segmentas
Dar prieš kelerius metus ETF buvo tapatinami su pigiais indeksų fondais. Šiandien ši asociacija nebėra tiksli. Aktyviai valdomi ETF JAV per metus išaugo 80 proc. – iki 1,8 trln. JAV dolerių, pritraukė 35 proc. visų sektoriaus srautų ir sudaro 13 proc. viso JAV ETF turto.
Jų skaičius (apie 2 900 fondų) jau lenkia pasyvius fondus, o šešerius metus iš eilės jie sudarė daugiau nei 60 proc. visų naujų paleidimų.
Daugiau nei trečdalis „PwC“ apklausoje dalyvavusių ETF sektoriaus atstovų tikisi, kad ETF turtas iki 2030 m. birželio pasieks 35 trln. JAV dolerių, o beveik 70 proc. mano, kad bus pasiekta bent 30 trln. JAV dolerių riba.
Struktūrizuoti produktai ir teminiai ETF grįžta į madą
Po trejų metų stagnacijos teminiai ETF sulaukė naujos srautų bangos. Katalizatoriumi tapo „BlackRock“ portfelių investicija į du teminius fondus 2025 m. gegužę, po kurios srautai išplito visoje kategorijoje. Tai, kas anksčiau buvo prieinama tik instituciniams ar turtingiems privatiems investuotojams per struktūrinius produktus, dabar tampa pasiekiama kiekvienam vertybinių popierių sąskaitą turinčiam investuotojui.
Vieni iš tokių – automatiškai išperkami fondai (autocallable ETFs), pirmą kartą paleisti 2025 m. birželį, per metus išaugo daugiau nei dvigubai – iki beveik 8 mlrd. JAV dolerių. „Buffer ETF“ jau sukaupė apie 75 mlrd. JAV dolerių. Platesnis pasiekiamumas, didesnis likvidumas ir paprastesnė mokestinė apskaita lemia, kad struktūrizuotų produktų vaidmuo tik augs.
Teminiai ETF vis labiau grįžta į rinkas ir investuotojų akiratį: dirbtinio intelekto, gynybos, infrastruktūros ir branduolinės energetikos fondai sulaukia stiprių srautų. Ryškiausias pavyzdys – „Roundhill Memory ETF“ (DRAM), per šešias savaites sukaupęs 10 mlrd. JAV dolerių.
Tuo tarpu kripto ETF, kurie 2025 m. gegužės – spalio mėnesiais pritraukė apie 40 mlrd. JAV dolerių, sulėtėjo po JAV ir Kinijos prekybos karo eskalacijos. Bendras kripto ETF turtas 2026 m. balandžio pabaigoje sudarė apie 126 mlrd. JAV dolerių, o rinka ir toliau labai koncentruota į kelis pagrindinius vardus, kur Bitcoin sudaro 85 proc., Ethereum – 12 proc. fondų turto.
ETF rinka Europoje: augimas ir struktūriniai skirtumai
Europoje veikia apie 4 900 ETF ir panašių biržoje prekiaujamų produktų, kurių turtas siekia 3,75 trln. JAV dolerių. Per metus turtas išaugo 45 proc. – tai šiek tiek lenkia JAV augimą, tačiau dalis šio skirtumo atsirado dėl euro ir dolerio kurso pokyčių.
Europinei rinkai būdinga, kad tarptautiniai (daugiausia JAV) akcijų fondai sudaro 49 proc. turto, obligacijos – 20 proc. Nors konkurencija tarp fondų valdytojų Europoje didesnė nei JAV, trys didžiausi emitentai („BlackRock“, „Amundi“, „Xtrackers“) valdo 63 proc. turto, palyginti su 71 proc. JAV, tačiau lyderystė aiški.
Birželio mėn. perbalansavimo duomenys atskleidžia dar vieną realybę: Didžioji Britanija yra didžiausia grynojo pasyvaus pardavimo auka Europoje šį ketvirtį (-1,4 mlrd. dolerių), iš dalies dėl svorio sumažinimų tokioms bendrovėms kaip „Shell“, „BAE Systems“ ir „RELX“. Prancūzija, priešingai, sulaukė santykinai nedidelių grynųjų įplaukų.
Svarbus struktūrinis skirtumas – Europos ETF dažnai listinguojami keliose biržose, todėl išskaidomas likvidumas ir lėčiau vystosi opcionų rinkos. JAV tuo tarpu ETF opcionų apyvartos per pastaruosius šešerius metus išaugo penkis kartus – tai tampa papildomu traukos veiksniu aktyvesniems prekiautojams.
Ką stebėti investuotojams?
ETF rinka 2026 m. yra daugiau nei investicinė priemonė – tai infrastruktūra, per kurią teka globalus kapitalas. Galima išskirti kelis akcentus: tiek pasyvūs, tiek aktyvūs fondai šiandien yra pakankamai dideli, kad jų perbalansavimai taptų stebimu rinkos įvykiu, kurį galima analizuoti ir išnaudoti.
Aktyviai valdomi ETF sparčiai auga, tačiau vis dar kainuoja tris kartus brangiau nei pasyvūs. Struktūrizuotų produktų migracija į ETF infrastruktūra ilgainiui padidins prieigą prie sudėtingesnių strategijų, ir tai atsispindės tiek institucinių, tiek privačių investuotojų portfeliuose. Tad, kaip visada, galimybių finansų rinkose tik daugėja.