Atvyksta dalyviai iš 80 šalių
Birželio 17–19 dienomis Vilniuje įvyks prestižinė konferencija „Global Fact“, kurią Tarptautinis faktų tikrinimo tinklas (IFCN) organizuoja kartu su „Delfi“. Į konferenciją susirinks faktų tikrintojai iš viso pasaulio, kurių laukia ekspertų pranešimai, diskusijos, praktinės dirbtuvės, kuriose jie patys galės išmėginti, kaip pritaikyti gautas žinias.
„Iš tiesų tai yra labai ypatingas renginys pasaulinei faktų tikrintojų bendruomenei. Ši konferencija vyksta kiekvienais metais, tai yra pats didžiausias faktų tikrintojus bei kitus kovos su dezinformacija specialistus suvienijantis renginys. Kiekvienais metais jis vyksta vis kitame žemyne, dažniausiai ir kitoje šalyje. Aš ir pati esu buvusi Pietų Korėjoje ir Brazilijoje šitos konferencijos kontekste, žinau, kad dalyviams tikrai labai įdomu susipažinti ir su pačiu renginiu, ir su priimančių šalių kultūra“, – pasakojo A. Meidutė.
Pasak jos, „GlobalFact“ konferencija yra labai ypatinga proga šito sektoriaus darbuotojams, atstovams, ekspertams susitikti, pasikalbėti jiems aktualiausiomis temomis, aptarti iššūkius, kurių kovos su dezinformacija srityje tikrai niekada netrūksta, taip pat pasidalinti gerosiomis praktikomis: „Įdomu sužinoti, kas atliko kokius nors projektus, padarė labai įdomų, kažkokio atgarsio visuomenėje sulaukusį tyrimą – tai tikrai labai vertingas renginys. Visų pirma, tai yra toks labai šeimyniškas faktų tikrintojų renginys, nes visai bendruomenei susitikti kartu yra labai didelis dalykas, ypač kai laukiame atstovų net iš 80 skirtingų pasaulio šalių“.
Lietuva pasirinkta dėl sukauptos praktikos
Sprendimas organizuoti konferenciją „GlobalFact“ būtent Lietuvoje, Vilniuje, buvo priimtas praėjus rimtą atrankos procesą.
„Konkuravome su kitomis valstybėmis, kurios taip pat siūlėsi tapti priimančiomis šalimis. Užpildėme labai sudėtingą paraišką, kad gautume garbę organizuoti šį renginį Lietuvoje. Mes norėjome jį surengti Vilniuje, nes matome labai didelę vertę tame, kokią praktiką yra sukaupę mūsų, būtent Lietuvos ekspertai, kovoje su dezinformacija – tikrai manome, kad Lietuva šioje srityje turi ką papasakoti ir kuo pasidalinti“, – sakė A. Meidutė.
„Be abejonės, tarptautinei auditorijai tai yra labai įdomu. Vis dėlto Lietuvos išskirtinumas yra tas, kad gyvename dviejų mums nedraugiškų režimų, Rusijos ir Baltarusijos, pašonėje, ir kiekvienas iš šių režimų bando aktyviai kištis į mūsų informacinę erdvę, organizuoti visokias diversijas, informacines operacijas. Šita skaudi patirtis iš tiesų mus išmokė daugybės naudingų dalykų: kaip atremti informacines atakas, kaip šviesti žmones, kaip ugdyti jų atsparumą informacinėms grėsmėms. Nekantraujame būtent ta visa sukaupta patirtimi pasidalinti su tarptautine auditorija“, – kalbėjo ji.
Programoje – tarptautiniai pranešėjai
A. Meidutė džiaugėsi, kad į konferenciją atvyksta daug labai įdomių pranešėjų.
„Pagrindiniai iš jų būtų didelę patirtį sukaupusi tyrėja Jane Lytvynenko, taip pat Peteris Erdelyi ir Nina Jankowicz – jie yra labai aukšto rango specialistai, žiniasklaidos ekspertai. O pati konferencijos tematika, be abejonės, šiais metais bus labai glaudžiai susijusi su šiuolaikinėmis grėsmėmis, dirbtinio intelekto keliamu pavojumi ir dezinformacijos grėsme. Taip pat turėsime praktinių dirbtuvių, kaip tyrinėti skirtingas platformas. Tarkime, Jane Lytvynenko ves praktines dirbtuves apie tai, kaip daryti tyrimus „Telegram“, kaip rasti tuos bloguosius aktorius, kurie skleidžia dezinformaciją, kaip atlikti ten paiešką, kaip naudotis skirtingais įrankiais“, – pasakojo A. Meidutė.
„Taip pat turėsime nemažą dalį programos, dedikuotą būtent įrankių kūrimui ir naudojimui, kadangi faktų tikrintojai visada balansuoja tarp žurnalistikos ir informacinių technologijų pasaulio. Iš tiesų mūsų darbui reikalingas labai didelis skaitmeninis raštingumas, technologijų išmanymas ir neatsilikimas, tad visada šitos temos būna labai aktualios – kaip įvairiausi įrankiai gali padėti atlikti žurnalistinius tyrimus, greičiau surasti mums reikalingą informaciją, kaip apskritai naudotis tais atviraisiais šaltiniais“, – sakė „Delfi“ „Melo detektoriaus“ redaktorė.
„Be abejonės, nemažą dėmesį skirsime ir tiems pagrindiniams konfliktams, visų pirma karui Ukrainoje ir užsienio kišimuisi į demokratinių šalių informacinę erdvę, vadinamajam FIMI. Bus nepamiršta ir istorinė tematika, kadangi Lietuvoje mes puikiai suprantame, kad istorinio revizionizmo, kurį vykdo Rusija, tema yra labai aktuali. Tai yra visų pirma mūsų istorijos iškraipymas, partizanų vaizdavimas kaip kažkokių banditų, mūsų valstybingumo neigimas. Su visomis šiomis problemomis dažnai susiduria ir žurnalistai bei faktų tikrintojai iš kitų valstybių, tai bus labai įdomu juos suburti į vieną kompaniją ir išgvildenti šitas problemas, pasidalyti gerosiomis patirtimis, kaip kovoti būtent su tokiomis problemomis“, – kalbėjo A. Meidutė.
Svarbiausia – nepamiršti žiūrėti kritiškai
Kalbant apie plačiąją visuomenę ir kaip jai atskirti, kas yra tiesa, o kas – dezinformacija, A. Meidutė ragino niekada neskubėti daryti išvadų, dalintis nepatikrinta informacija.
„Faktų tikrintojai visada labai agituoja už medijų ir informacinio raštingumo sklaidą, jo didinimą. Be abejonės, kuo mes kritiškiau žiūrime į tą informacinę aplinką, kuri mus supa, tuo lengviau būna nepasimesti, atsirinkti faktus ir panašiai. Tai tokie patys paprasčiausi patarimai ir banaliausi turbūt būtų stabtelti, nepasitikėti tuo turiniu iš karto. Mes kiekvienas labai dažnai norime iškart pasidalinti, pasakyti draugui, giminaičiui, tik pamatę kažkokią naujieną, ir kartais tos smegenys nespėja pagauti šito momento: ar ta informacija, kurią matau, yra tikrai teisinga, o gal ji skubota? Gali pasidalyti net ir gana patikimas šaltinis nepatikimu turiniu, jeigu jis, tarkim, kažkokią naujieną turi greitai pranešti“, – sakė A. Meidutė.
„Visada siūlau pirmiausia prieš dalijantis palaukti ir užduoti sau kelis klausimus: kas šitą informaciją paskelbė? Ar matau, kad iš manęs kažko norima ta informacija, ar norima sukelti mano kažkokią emociją, pyktį, nepasitenkinimą? Labai dažnai dezinformacijos skleidėjų būdas paveikti žmones yra būtent ėjimas per emociją, dažniausiai pykčio skleidimas, kažkokios neapykantos, liūdesio ir panašiai. Jeigu iš mūsų šito nori ir tą emociją perša, vadinasi, greičiausiai tas turinys nebus patikimas. Žiūrėkime tiesiog kritiškai į turinį, ką pamatome“, – ragino ji.
Prie „GlobalFact“ renginio organizavimo Lietuvoje kaip rėmėjai prisideda: Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vilniaus savivaldybė, „NordVPN“, „Go Vilnius“, „TikTok“.