Braškės yra jautriausios būtent tuo momentu, kai pasodinamos į žemę. Jei viską padarysite teisingai, jos atsidėkos derliumi daugelį metų. Jei suklysite – visą sezoną svarstysite, kas nutiko.

Dauguma braškių auginimo nesėkmių įvyksta dar prieš išsiskleidžiant pirmajam žiedui.

Kad braškės sėkmingai prigytų ir augtų:

  • Sodinkite jas likus 4–6 savaitėms iki paskutinių pavasario šalnų arba rugpjūčio pabaigoje.

  • Šaknies kaklelį palikite tiksliai dirvos paviršiaus lygyje – ne aukščiau ir ne žemiau.

  • Atviras šaknis patrumpinkite iki 5–6 cm ir patikrinkite, ar pjūvio vietoje jos yra baltos viduje (tai rodo, kad šaknys sveikos).

  • Palaikykite dirvožemio pH tarp 5,5 ir 6,5.

  • Nesodinkite braškių lysvėse, kuriose per pastaruosius 3 metus augo rožės, avietės ar gervuogės.

  • Pirmą mėnesį po pasodinimo nuskinkite visus žiedus, kad augalas energiją skirtų šaknų ir šaknies kaklelio stiprinimui, o ne derėjimui.

Žydinčios braškės

5 klaidos, kurių dauguma sodininkų nežino darantys

Pirma klaida: Šaknies kaklelio užkasimas

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl neprigyja persodinti braškių daigai. Jei abejojate, sodinkite šiek tiek sekliau, o ne giliau. Šaknies kaklelis, kuris lieka šiek tiek virš dirvos paviršiaus, prisitaikys. Užkastas šaknies kaklelis pradės pūti.

Antra klaida: Per didelis pelenų kiekis

Sodininkai naudoja pelenus, kad papildytų dirvą kaliu. Tačiau dėl to pakyla dirvos pH, sumažėja aromatinių medžiagų kiekis, o uogos tampa vandeningo skonio. Naudokite ne daugiau kaip 1 puodelį pelenų vienam kvadratiniam metrui arba jų visai atsisakykite ir rinkitės tinkamas kalio trąšas.

Trečia klaida: Sėjomainos nepaisymas

„Šioje vietoje braškes auginu jau daug metų ir problemų nebuvo“, – galima išgirsti iš sodininkų.

Verticiliozė (verticiliozinis vytulys) nepastebimai dirvoje kaupiasi metų metus. Verticiliozinis vytulys – tai grybinė augalų liga, kurią sukelia verticiliozė sukėlėjai. Braškėse ši liga pažeidžia laidžiuosius audinius, todėl augalas nebegali normaliai aprūpinti lapų vandeniu ir maisto medžiagomis.

Trejų metų sėjomaina nieko nekainuoja, tačiau gali apsaugoti nuo nuostolių, kurių vėliau neįmanoma ištaisyti.

Ketvirta klaida: Leisti pirmamečiams augalams derėti

Jei augalas žydi, kodėl neleisti jam megzti uogų? Todėl, kad pirmaisiais metais derėjęs augalas antruosius pasitinka išsekęs. Jo šaknys būna nepakankamai išsivysčiusios, šaknies kaklelis silpnas, o vėlesnių metų derlius visam laikui sumažėja. Vienas kantrybės sezonas atsipirks daugelį metų.

Penkta klaida: Netikrinti dėl nematodų

Nematodai – tai labai smulkios, siūlą primenančios apvaliosios kirmėlės.

Braškinius stiebinius nematodus (Ditylenchus dipsaci) sunku pastebėti plika akimi, o žala dažnai išryškėja tik tada, kai ji jau rimta. Jei augalas auga lėtai, nauji lapai deformuoti, sustorėję ar susisukę, tikėtina, kad priežastis gali būti nematodai.

Daržovių ūkis „Duburaitis“

Papildomas patarimas: šaknų palaistymas po persodinimo

Braškių šaknys iškart po persodinimo būna pažeidžiamiausios. Augalas patiria stresą, šaknų sistema būna apkarpyta ir suardyta, o pirmosios 48 valandos dažnai lemia, ar jis greitai prigis, ar dvi savaites kentės nuo persodinimo streso.

Yra dvi priemonės, kurios gali pastebimai paspartinti prigijimą.

  • Naudingosios bakterijos ir mikoriziniai grybai. Mikoriziniai grybai ir naudingosios bakterijos su šaknimis sudaro simbiozinį ryšį, kuris tarsi išplečia šaknų sistemą dirvoje. Jie taip pat padeda slopinti kai kuriuos dirvožemio patogenus, kurie puola stresą patiriančius persodintus augalus. Prieš sodinimą šaknis galima apibarstyti tokiu preparatu arba juo palaistyti iškart po pasodinimo.

  • Skystos humino ir fulvinės rūgštys. Humino rūgštis gerina dirvožemio struktūrą ir skatina šaknų vystymąsi. Fulvinė rūgštis yra mažesnės molekulinės masės, todėl lengviau prasiskverbia į augalo audinius ir padidina maisto medžiagų prieinamumą.

Abi priemones rekomenduojama naudoti kaip šaknų laistymo tirpalą iškart po sodinimo, laikantis gamintojo nurodytų koncentracijų.