Reklama
Lietuvos aprangos, aksesuarų ir juvelyrikos sektoriai susiduria su neproporcingai dideliais ekonominiais iššūkiais, lyginant su kaimyninėmis Baltijos šalimis. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenimis, dėl prekių klastojimo Lietuva kasmet praranda apie 89 mln. eurų pardavimo pajamų. Šis skaičius išryškina Lietuvos verslo pažeidžiamumą regione, kur klastotojai vis dažniau taikosi į vietos rinką.
Finansiniai nuostoliai Lietuvoje gerokai viršija kaimyninių valstybių rodiklius. Didžiausią smūgį patiria drabužių sektorius, kurio metiniai nuostoliai siekia apie 76 mln. eurų. Likusi dalis – 13 mln. eurų – tenka rankinių, laikrodžių ir juvelyrikos gamintojams. Palyginimui, Latvijoje šie nuostoliai vertinami 26 mln. eurų, o Estijoje – 39 mln. eurų.
Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai atspindi tik tiesioginius pardavimų praradimus. Jie neapima ilgalaikės reputacinės žalos, kurią patiria mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kai jų originalus dizainas yra nukopijuojamas. Kai rinkoje atsiranda prastesnės kokybės kopija, vartotojai dažnai klaidingai susieja ją su originaliu prekės ženklu, taip sumenkindami prekės ženklo vertę ir patikimumą.
Šiuolaikiniai vartotojai vis labiau vertina gaminio estetiką ir emocinę vertę. EUIPO tyrimai rodo, kad 79 proc. Baltijos šalių pirkėjų yra pasirengę mokėti daugiau už geresnio dizaino gaminius. Tačiau šis poreikis sukuria terpę klastotėms plisti.
- Jaunimo elgsena: 15–24 metų amžiaus grupėje net 26 proc. vartotojų sąmoningai renkasi suklastotas prekes, dažnai nesuvokdami ne tik ekonominės žalos, bet ir saugumo rizikų.
- Saugumo aspektai: Klastotės dažnai neatitinka ES saugos standartų. Be to, prekyba jomis neretai siejama su organizuotu nusikalstamumu ir neetiškomis darbo sąlygomis gamybos grandinėse.
Intelektinės nuosavybės apsauga nėra tik didžiųjų korporacijų privilegija. Tyrimai rodo, kad įmonės, registruojančios savo dizainus, gauna beveik 30 proc. daugiau pajamų vienam darbuotojui ir moka didesnius atlyginimus. Nepaisant to, tik apie 1 proc. ES mažųjų ir vidutinių įmonių naudojasi šia apsauga.
Dažniausiai verslininkus stabdo klaidingas įsitikinimas, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra brangi ir sudėtinga. EUIPO vykdomasis direktorius João Negrão pabrėžia, kad dizaino registracija visose 27 ES valstybėse narėse yra supaprastinta, o paraiškos mokestis prasideda nuo 350 eurų. Siekiant padėti verslui, EUIPO teikia finansinę paramą per MVĮ fondą bei konsultacijas, kurios leidžia kūrėjams drąsiau diegti inovacijas ir apsaugoti savo intelektinį turtą nuo nelegalių kopijuotojų. Vartotojams rekomenduojama kritiškai vertinti itin mažas kainas, kurios dažnai yra pagrindinis indikatorius, jog prekė gali būti nelegali.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai
Apie straipsnį
Pranešti
Dalintis
Šaltinis ir patikra
Redakcijos patikra
Duomenys pagrįsti oficialia EUIPO statistika ir BNS pranešimais apie intelektinės nuosavybės pažeidimus.
Patikros
- Lyginamoji statistika tarp Baltijos šalių
- EUIPO 2025-2026 m. ataskaitų duomenų vertinimas
- Sektorių nuostolių analizė
- Šaltinis
- BNS / EUIPO
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-06-17 11:06
Pranešti
Straipsnio kontekstasAsmenys ir temos1#6