Lietuva karinės technikos turi vis daugiau, ir pratybose ji laksto greitai. Ginkluodamiesi nuolat lenktyniaujame su priešu iš Rytų.
„Šiandien į tas lenktynes atvykstame su labai patikimu „Volkswagen Passat“, tačiau mums visiems reikia persėsti tikrai į ženkliai modernesnį transportą, suprojektuotą būtent tokioms greičio lenktynėms už mūsų saugumą“, – sakė Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolė, atlikusi 2020–2025 metų krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų auditą, nustatė, kad perkant ginkluotę dar daug betvarkės. Nėra vieno centro, kuris ir nustatytų, ko labiausiai reikia, ir sektų tam skiriamus pinigus, ir įvertintų, kokie pirkimo rezultatai.
„Aiškiai rekomendavome pereiti nuo ekselių link informacinių sistemų, kurios leistų sprendimų priėmėjams labai greitai, čia ir dabar, kiekvieną dieną pasakyti, kokia yra pažanga“, – teigė I. Segalovičienė.
Pasak Valstybės kontrolės, blogai krašto apsaugos sistemoje ir su skaitmenizacija – daug informacijos skirtingose sistemose, per daug ir vidinių organizacijų, atsakingų už pirkimus.
„Čia tas pats, kaip moderniausią karinį radarą valdytume su televizoriaus pulteliu – taip nesigauna“, – aiškino I. Segalovičienė.
Valstybės kontrolės išvadų apie pirkimus krašto apsaugos sistemoje paprašė Audito komitetas. Dar pernai gruodį už jo reikalingumą balsuota Seime.
„Karas už vartų, o sistema, kad panaudotų šias lėšas efektyviai gynybai, pasiektų didžiausią efektą, dar atsilieka dešimtmečiais. Nėra nei skaitmenizacijos, nei gebėjimų, kaip efektyviai įvykdyti viešuosius pirkimus“, – teigė Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
Po Valstybės kontrolės išvadų A. Skardžius sako, kad pinigų kiekis gynybai didėja labai sparčiai, tačiau gebėjimų juos tinkamai administruoti ir panaudoti – per mažai.
„Daug išleidžiama lėšų tarpininkams ir, kaip matėme, viešųjų pirkimų procedūros vyksta ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir net nesilaikant tokių elementarių reikalavimų kaip rinkos tyrimas“, – tvirtino A. Skardžius.
Krašto apsaugos ministras tikina, kad daug išvardytų problemų jau sprendžiamos.
„Gynybos resursų agentūra, Infrastruktūros valdymo agentūra, Kertinis valstybės telekomunikacijų centras jau yra centrinės perkančiosios organizacijos. Jau nuėjome šiuo keliu“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Atkreipiamas dėmesys, kad šimtai milijonų išleisti įsigyjant pirkinius neskelbiamų derybų būdu, t. y. kuo greičiau ir nebūtinai pigiau.
„Čia turime rasti tą teisingą balansą tarp greičio ir sprendimų skaidrumo“, – pabrėžė R. Kaunas.
Dabartiniam krašto apsaugos ministrui antrina ir buvęs ministras Laurynas Kasčiūnas – amžina dilema: kaina ar greitis.
„Tai ar eiti į tas neskelbiamas derybas, bet įsigyti tai, ko reikia realiai kariuomenei ir Lietuvos gynybai, pavyzdžiui, dronų nukenksminimui, kovai dronas prieš droną, ar eiti į konkursą ir gauti produktą, kuris iš esmės būtų nereikalingas kariuomenei, ar tą, kuris ne toks efektyvus nei jau testavimo metu atrinktas?“ – svarstė L. Kasčiūnas.
Valstybės kontrolė taip pat pastebėjo, kad net nepaprastosios padėties ar karo atveju nėra pasiruošta, kaip tai, ko reikia, nusipirkti dar greičiau.
„Nėra šiandien sutarti procesai, kaip finansai ir kaip pirkimai bus valdomi krizės, karo, mobilizacijos atveju, ir tikrai šiandien juos reikia apibrėžti, nes dabartinė sistema karo padėčiai tikrai netiktų, ji būtų per lėta“, – teigė I. Segalovičienė.
Šitos išvados dalies L. Kasčiūnas nesupranta – esą ką jau būsi nusipirkęs iki to laiko, tą ir turėsi, todėl svarbu kuo daugiau ginkluotės gamintis patiems.
„Turi pasidaryti namų darbus iš anksto, akivaizdu, ir gamybą turi turėti vietoje, o ne galvoti, ką tu nusipirksi iš kažkur prasidėjus X dienai. Ne apie tai kalba, ne apie tai galvosi. Su tuo, ką turėsi, su tuo ir kariausi“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Nors, pasak Valstybės kontrolės išvadų, krašto apsaugos sistemoje per didelė biurokratija, tačiau, iš kitos pusės, trūksta viešųjų pirkimų specialistų. Šios problemos, pasak ministro R. Kauno, taip pat sprendžiamos.