Reklama
Maisto produktų lentynose vis dažniau matyti ne vien užrašai „be cukraus“, „be glitimo“ ar „be laktozės“. Pirkėjai pradeda klausti, ką produktas duoda kasdienėje mityboje: ar padeda ilgiau jaustis sotiems, ar turi daugiau skaidulų, ar baltymai nėra tik gražus skaičius ant pakuotės.
Ši kryptis jau matoma ir Lietuvos maisto pramonėje. „Kauno grūdų“ Produktų kūrimo ir vystymo padalinio vadovė Vilija Janušauskienė sako, kad baltymai ir skaidulos tampa nauju maisto kokybės matu. Tai keičia ne tik etiketes, bet ir pačią produktų kūrimo logiką.
Ilgą laiką maisto rinkodaroje dominavo žinutės apie tai, ko produkte nėra. Tokie užrašai pirkėjui buvo lengvai suprantami: mažiau cukraus, mažiau priedų, mažiau alergenų ar tam tikrų ingredientų.
Dabar daliai vartotojų to nebeužtenka. Jie ieško ne tik „švaresnės“ sudėties, bet ir aiškios maistinės vertės. Dėl to baltymai ir skaidulos dažniau atsiranda ant pakuočių ne kaip nišinė sporto mitybos detalė, o kaip kasdienio produkto argumentas.
„Mes jau gyvename baltymų ir skaidulų eroje. Jeigu dar prieš 10 metų vartotojas etiketėje dažniau ieškojo užrašų „be cukraus“, „be skonio ir aromato stipriklių“, šiandien jam vis svarbiau, kokią vertę produktas suteikia“, – teigia V. Janušauskienė.
Pasak jos, baltymai pirkėjams vis dažniau siejasi su sotumu ir energija, o skaidulos – su geresne savijauta bei virškinimu. Tačiau vien toks užrašas dar nereiškia, kad produktas automatiškai vertingas.
Užrašas „daug baltymų“ gali būti naudingas orientyras, bet jis neturėtų būti vienintelis pasirinkimo kriterijus. Pirkėjui verta žiūrėti, iš kur tie baltymai gaunami, kiek jų yra porcijoje ir kaip produktas atrodo bendrame dienos racione.
Baltymai aktualūs ne tik sportuojantiems žmonėms. Daugiau baltymų turintys produktai gali būti patrauklūs tiems, kurie nori ilgiau jaustis sotūs, palaikyti aktyvų gyvenimo būdą ar atidžiau planuoja mitybą vyresniame amžiuje.
Vis dėlto didelis skaičius ant pakuotės dar neparodo visos kokybės. Svarbu įvertinti ir cukraus, druskos, riebalų kiekį, porcijos dydį bei produkto paskirtį. Baltyminis užkandis ir įprastas patiekalas nėra tas pats mitybos pasirinkimas.
V. Janušauskienės teigimu, vartotojai kelia vis konkretesnius klausimus: ar baltymai pilnaverčiai, kaip organizmas juos panaudoja, kiek jų iš tiesų reikia žmogui. Tai rodo brandesnį požiūrį į maisto produktų etiketes, o ne vien pasitikėjimą dideliu skaičiumi priekinėje pakuotės pusėje.
Skaidulos anksčiau dažniausiai buvo minimos kalbant apie virškinimą. Dabar ši tema platesnė: vis dažniau kalbama apie žarnyno mikrobiotą – gerąsias bakterijas, kurioms mityba taip pat turi reikšmės.
Pirkėjui tai reiškia paprastą praktinį dalyką: skaidulos nėra tik papildomas žodis ant pakuotės. Jos gali rodyti, kad produkte daugiau viso grūdo dalių, ankštinių kultūrų, daržovių, sėklų ar kitų skaidulų šaltinių.
Tačiau ir čia verta skaityti ne tik priekinį užrašą. Jei produktas reklamuojamas kaip skaidulų šaltinis, sudėtyje turėtų būti aišku, iš kur jos atsiranda. Gera etiketė paprastai leidžia suprasti, ar vertė kyla iš natūralesnių ingredientų, ar iš papildomai įdėtų skaidulinių medžiagų.
Daugiau apie tai, kaip atskirti realią maistinę vertę nuo vien rinkodaros pažado, galima skaityti šiame paaiškinime apie maisto etikečių vertinimą.
Parduotuvėje verta pradėti ne nuo didžiausio šrifto pakuotės priekyje, o nuo kelių praktinių klausimų. Jie padeda greitai atskirti produktą, kuris tik atrodo sveikesnis, nuo tokio, kuris turi aiškesnę maistinę logiką.
Pirmiausia žiūrėkite porciją. Kartais baltymų ar skaidulų kiekis pateikiamas 100 gramų, o reali suvalgoma porcija būna gerokai mažesnė. Tokiu atveju pažadas atrodo stipresnis nei praktinė nauda lėkštėje.
Antra, palyginkite su panašiais produktais. Jei renkatės košę, makaronus ar užkandį, verta pažiūrėti kelių tos pačios kategorijos produktų etiketes. Tik tada matyti, ar baltymų ir skaidulų kiekis tikrai išsiskiria.
Trečia, neignoruokite bendros sudėties. Produktas su daugiau baltymų vis tiek gali turėti daug cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų. Vienas geras rodiklis nepanaikina kitų.
Ketvirta, atkreipkite dėmesį į ingredientų sąrašą. Jei skaidulos ar baltymai yra pagrindinė produkto žinutė, jų šaltinis turėtų būti aiškiai matomas sudėtyje, o ne paslėptas už bendrų formuluočių.
Maisto pramonėje daugiau baltymų ar skaidulų nėra vien paprastas receptūros pakeitimas. Šios sudedamosios dalys veikia skonį, tekstūrą, kvapą, gamybos procesą ir produkto kainą.
„Vartotojas nori daugiau baltymų, daugiau skaidulų, priimtinesnės kainos ir, žinoma, gero skonio. Technologams tenka užduotis visa tai suderinti taip, kad produktas išliktų skanus, stabilus, malonios tekstūros ir neprarastų vartotojui įprastų savybių“, – aiškina V. Janušauskienė.
Dėl to sėkmingas produktas nėra tas, kuriame tiesiog pridėta daug vienos medžiagos. Baltymai ir skaidulos turi veikti kartu su visa receptūra. Jei produktas tampa sausas, birus, kartus ar pernelyg brangus, pirkėjui vien maistingumo pažado gali nepakakti.
„Kauno grūdų“ komanda šią kryptį taiko pažįstamoms kasdienėms kategorijoms, pavyzdžiui, greito paruošimo košėms ir makaronams. Minimi sprendimai – avižų košės su kolagenu, taip pat kuriami makaronai su didesniu baltymų kiekiu.
Pasak V. Janušauskienės, maisto rinkoje jau buvo daug bangų: be cukraus, be druskos, be glitimo, be E, be laktozės ar kitų alergenų. Dabartinis pokytis skiriasi tuo, kad dėmesys krypsta ne į pašalinimą, o į prasmingą papildymą.
Tokia kryptis gali būti naudinga pirkėjui, jei etiketės skaitomos atsargiai. Baltymai ir skaidulos gali padėti susiorientuoti, bet jie neturėtų tapti vieninteliu kokybės matu. Geriausias signalas – kai produkto sudėtis, maistinė vertė, skonis ir kaina dera tarpusavyje.
„Ji keičia ne tik produktus, bet ir pačią kūrimo logiką – nuo „skanu ir nekenkia“ prie „skanu ir suteikia vertę“, – sako V. Janušauskienė.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai
Apie straipsnį
Pranešti
Dalintis
Šaltinis ir patikra
Šaltinio kontekstas
Tekstas parengtas kaip praktinis paaiškinimas, remiantis BNS paskelbta informacija ir cituojama maisto produktų kūrimo specialiste.
Patikros
- Patikrinta, kad cituojama ekspertė yra Vilija Janušauskienė, „Kauno grūdų“ Produktų kūrimo…
- Atskirtos faktinės šaltinio citatos nuo praktinių patarimų pirkėjams.
- Vietovės žyma parinkta kaip Lietuva, nes tema apima nacionalinę maisto produktų rinką, o n…
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-06-18 12:38
Pranešti
Straipsnio kontekstasAsmenys ir temos1#7