DI – ne panacėja, o papildas jūsų verslui

Natūralu, kad stebint DI plėtrą kyla baimių, ar ši technologija ilgainiui neišstums žmogaus. Tačiau, anot J. Urbikaitės, į dirbtinį intelektą reikėtų žiūrėti ne kaip į grėsmę, o kaip į puikų kasdienybės įrankį, galintį padėti atlikti analitinius tyrimus ar optimizuoti rutininius darbus.

„DI negali išgelbėti verslo ar atstoti žmogaus visose srityse. Čia tinka labai buitiškas pavyzdys: jei žmogus netinkamai maitinasi, jokie maisto papildai neišspręs jo sveikatos problemų. DI yra būtent toks „papildas“. Kuo labiau jis užkariauja visuomenę, tuo stipriau žmonės pradeda tikėti, kad tai – dvasinė ar ekonominė panacėja. Tačiau tiesa ta, kad dirbtinio intelekto pasaulyje žmogaus lyderystė, kritinis mąstymas, nuoširdumas ir tikrumas tampa dar svarbesni nei bet kada anksčiau“, – tvirtina pašnekovė.

Pasak jos, DI per sekundę gali sugeneruoti begalę atsakymų, tačiau šiame informacijos sraute yra daug melo, netiesos, interpretacijų ir fantazijų. Būtent čia reikalingas kritinis žmogaus mąstymas ir vadovo sąmoningumas atsirinkti tai, kas iš tiesų veikia.

Lyderystė asmeniniu pavyzdžiu

Šiuolaikiniam vadovui nebeužtenka tiesiog sukaupti kuo daugiau žinių. Svarbiausia – tai, ką žinai, nuosekliai ir kryptingai integruoti į kasdienį komandos darbą bei struktūrą. Būtent apie tai yra kalbama ir „Questum Training“ programose.

„Mūsų filosofijos ašis – lyderystė asmeniniu pavyzdžiu ir asmeninės atsakomybės prisiėmimas. Tikrasis lyderis yra ne tas, kuris pirmiausia moka vadovauti kitiems, bet tas, kuris geba vadovauti sau ir būti pavyzdžiu. Kai vadovas tampa vertybiškai stipriu autoritetu, komanda juo tiki ir seka iš paskos“, – teigia J. Urbikaitė.

Tokioje aplinkoje darbuotojai žino: „Jei suklysiu ar kažko nežinosiu – manęs nebaus, mane išklausys.“ Taip gimsta organizacijos, kurios yra stiprios ir kuriose darbuotojai gali atsiremti vienas į kitą.

Žemos kompetencijos užklausa – žemos kokybės atsakymas

Šiuo metu stebime didžiulę DI mokymų bangą. Pašnekovės teigimu, tai sveikintinas reiškinys, rodantis vadovų sąmoningumą – norą įrankį valdyti, o ne aklai juo pasitikėti. Mokymai kuria vertę, nes dirbant su DI galioja taisyklė: kokia yra paties vadovo kompetencija, tokią užklausą jis suformuluos ir tokį atsakymą gaus. Jei žmogaus kompetencija žema, jis gaus žemos kokybės atsakymą. Aklai juo pasitikėdamas versle ar bendravime, vadovas gali „priskaldyti malkų“.

Kad ir kokie pažangūs būtų DI įrankiai, jie nepakeis artimo santykio su žmogumi, ryšio kūrimo ir empatiško problemų sprendimo.

„DI gali pasiūlyti kelis variantus, tačiau tarp technologijos ir galutinio rezultato visada stovi žmogus, kuris privalo informaciją pritaikyti nuosekliai, kryptingai ir sąmoningai“, – teigia J. Urbikaitė.

Vienkartiniai mokymai įpročio nesuformuoja

Dažna įmonių klaida – bandant diegti DI įrankius, darbuotojams suorganizuojami vienkartiniai mokymai. Parodoma, kaip dirbti, ir tuo viskas pasibaigia. J. Urbikaitė sako, kad trumpalaikės pastangos duoda tik trumpalaikį efektą. O sužinoti dar nereiškia pritaikyti.

Anksčiau vadovai manydavo: „Perskaitysiu kelias knygas apie lyderystę ir būsiu stiprus vadovas.“ Informacijos sraute mes galime būti labai pasikaustę, tačiau realybėje veikia principas – mažiau teorijos, bet daugiau nuoseklios praktikos.

Programos grindžiamos būtent praktika, patyrimu ir tęstinumu. Gavus įrankius ir žinias, jas reikia taikyti nuosekliai – tik taip suformuojamas įprotis. O jis yra kaip raumuo: kokį treniruoji, tokį rezultatą ir turi“, – tikina pašnekovė.

Kompetencijos, kurių DI niekada nepakeis

Jei vadovas tikisi, kad DI ateis ir išspręs įsisenėjusias įmonės problemas, jis gyvena iliuzijoje. Neretai aklas pasitikėjimas technologijomis tik pagilina problemas: paaiškėja, kad įmonėje emocinis fonas prastas, o žmonės nebesusikalba.

DI gali pagerinti darbo efektyvumą ir būti meistriškumo šaltiniu, bet jis nepakeis žmogaus. Tam, kad vadovas sėkmingai integruotų DI savo komandoje, J. Urbikaitės teigimu, jis pats privalo išsiugdyti šias pamatines kompetencijas:

  • Sąmoningumą: gebėjimą atsirinkti informaciją triukšmo sraute – suprasti, kas kuria vertę, o kas yra tik skaitmeninis šlamštas.

  • Kritinį ir kryptingą mąstymą: bendros situacijos vertinimą, gebėjimą numatyti, kas veikia, o kas ne.

  • Empatiją: gebėjimą kurti gyvą ryšį. DI yra tik informacijos srautas, o vadovas turi ugdyti vertybiškai stiprią komandą.

  • Nuoseklumą: vertybinį stuburą ir tikslų siekimą savo pavyzdžiu.

Šiandien vadovui kalbėti jau neužtenka. Reikia pačiam gyventi tuo, kuo tiki, ir įkvėpti savo komandą darbais, o ne dirbtiniais algoritmais.