„Labai džiaugiuosi, man labai patinka, nes kultūros bendruomenė, kuri inspiruojama konservatorių, Juozapaičio ir visų kitų, jau organizuoja septintą prieš mane piketą“, – antradienį Seime žurnalistams aiškino politikas.

„Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio jie ir eiles rašydavo, yra tokia „Imperatorienės“ autorė [turima omenyje Kristina Sabaliauskaitė, parašiusi knygą „Petro imperatorė“ – aut.], kuri ten pastoviai irgi verkia atsisėdusi, dar ten keletas yra tokių verkiančių – viskas yra blogai. Ką daro Žemaitaitis, yra blogai“, – sakė jis.

Kalbėsis su Nausėda

I. Adomavičius su JAV viešinčiu prezidentu Gitanu Nausėda nuotoliniu būdu kalbėsis antradienį.

Paklaustas, kodėl I. Adomavičiaus antradienį nėra Seime, kur jis dirba R. Šukio patarėju, R. Žemaitaitis aiškino, kad kandidatas ruošiasi susitikimui.

„Su prezidentu pokalbis ne kiekvieną dieną būna“, – patikino jis.

 Ignotas Adomavičius

G. Nausėda kiek anksčiau sakė, kad pokalbio metu tikisi išsiaiškinti, ar I. Adomavičius turi savyje kultūros geną.

Anot R. Žemaitaičio, turi, nes jo mama yra kultūros veikėja, tėvukas yra skulptorius, o senelis žymus inžinierius.

„Senelio, berods, brolis Rokiškyje rašytojas ir menininkas. Ir jo visa šeima. Kai aš žinau visą jo istoriją, tai aš esu labai ramus“, – aiškino jis.

„Plius Ignoto senelis tą patį Gabrielių Landsbergį slėpė pučo, perversmo metu. Kada gyvenime jeigu Ignas bus paskirtas ministru, siūlyčiau žurnalistams nuvažiuoti pas jo senelį, kuriam yra, berods, 94 metai Antakalny, ir paimti interviu apie būtent pučą, apie perversmą, apie patentus kiek yra užregistravęs, pamatysite, kas realiai tuo metu buvo“, – tęsė jis.

„Ką aš dabar turiu daryt“

Paskelbus apie I. Adomavičiaus kandidatūrą paaiškėjo, kad jis yra R. Žemaitaičio brolio svainis.

Antradienį paklaustas apie giminystės ryšius su I. Adomavičiumi, R. Žemaitaitis teigė, kad kai sveikatos apsaugos ministru buvo skiriamas Arūnas Dulkys, niekas nekėlė jokių klausimų, nors jie yra pusbroliai.

„Mano pusseserė buvo Laima Nagienė, kai skyrė energetikos ministro patarėja. Irgi neklausė. Mano pusseserė buvo Ieva Pakarklytė, kuri dirbo Seime, irgi niekas neklausė. Tai ką aš dabar turiu daryt, kad aš tų giminių turiu tiek daug Lietuvoj“, – vardijo politikas.

Anot jo, I. Adomavičius turi vadybinės patirties, „bet kažkada žmonės startuoja“, kalbėjo, kad ir žurnalistai darbo pradžioje interviu darydavo virpančiu balsu, o dabar jau yra, politiko žodžiais, „šūstri“.

„Aš noriu Lietuvai palinkėti, kad į rinką ateitų kuo daugiau jaunų žmonių, ne veltui mano buvo pasiūlyti du jauni žmonės Kastytis Žuromskas ir Ignotas. Duok Dieve jiems stiprybės, ištvermės ir darbo“, – sakė jis.

Neplanuoja šokti baleto

R. Žemaitaitis aiškino, kad I. Adomavičiui nereikės mokytis ministro poste, esą jis turi supratimą apie kultūros bendruomenę, turi vadybinių gebėjimų.

„Jis nepretenduoja į dramos teatro režisierius, nepretenduoja į operos ir baleto teatro aktorius ir jis tikrai neplanuoja šokti baleto“, – aiškino jis.

Pasak R. Žemaitaičio, jo prioritetas yra etnokultūra ir valstybinė kalba.

„Tai yra numeris vienas. Grįžti į pradą, kuris yra Lietuvoje, arba tas „Sarmatija pamirštoji Lietuvos istorija“ [Aivaro Lileikos knyga – aut.], grįžti į tas šaknis, kurios yra. Tai yra, nevulgarus menas, arba ne tas menas, kuris šokiruojantis yra, bet yra tai, kas valstybės buvo sukurta. Tai esu Ignui vieną iš sąlygų išvardinęs, jeigu būsi ministru, kad būtent būtų atkreiptas dėmesys į mūsų valstybės istoriją“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Vieni spektakliai gauna, kiti negauna

R. Žemaitaitis taip pat kalbėjo, kad kultūros lauke esą interesų yra net daugiau, nei energetikos lauke.

„Aš nebūčiau patikėjęs, kad Spaudos rėmimo fondas toks yra įdomus [Medijų rėmimo fondas – aut.], nebūčiau patikėjęs, kad vieni spektakliai gauna, kiti negauna, vieni meno veikėjai gauna, kiti negauna, konkursai, sąlygos, tikrai nesitikėjau, kad ten yra toksai dalykas. Gal nesitikėjau, nes niekada kultūra nebuvo iš mano kuruojamų sričių“, – kalbėjo jis.

Aušriečių lyderis tęsė, kad jam patinka „spygaujantys konservatoriai, kurie kaukia kaip sirenos įskridus dronui“, nors, jo skaičiavimais, jie turėjo tik vieną kultūros ministrą Saulių Šaltenį, ilgai neužsibuvusį toje ministerijoje.