Papiktino kampanijai pasirinkta vieta

„Kai pamačiau tyzerį, kad Vilniuje ant Žaliojo tilto iškils skulptūros tobuliems vaikams, pagalvojau, kad dabar jau tikrai viskas pasikeis. Tiltas, kuris iki šiol simbolizavo sovietmečio klaikuvą ir dar didesnę miesto valdžios bekiaušystę, pagaliau atgis su nuostabiausia idėja – vaikų atvaizdu. Tarsi viltis geometrine progresija senstančioje visuomenėje, kad dabar jie tikrai pakeis pasaulį, kuriame mes murdomės.

Nes negalime susitarti išmesti sovietmetį primenančias šiukšles iš mūsų aplinkos.

Negalime išsidezinfekuoti galvas, kad galėtume priimti menininkų kūrybą, jei jau išdaliname jiems diplomus ir suteikiame jiems laisvę kurti.

Negalime apsispręsti net kokį italų menininkas vilką mums turi padovanoti – su pakelta uodega ar nuleista?

Negalime nustoti ginti išpuvusius medžius, kad jie nežalotų mūsų aplinkos.

Deja. Kažkam kilo mintis paerzinti mus ir šauti dar kartą į Žaliąjį tiltą ŽALIAJAME VILNIUJE. O gal menininkams, kurie prisidėjo prie šios akcijos, neužteko drąsos sukurti tobulų vaikų simbolį? Išsigando feisbukinių meninykų ekspertų?

Užtatai pijarščikams užteko fantazijos. Jie net a la spaudos konferenciją surengė … po tiltu. Bet ten jiems ir vieta“, – feisbuke rašė ji.

S. Matonienė svarstė, kad šią kampanijos idėją galėjo sugalvoti nebent žmonės, gimę po 2010 metų ir absoliučiai nesusiję su Vilniaus dvasia ir jos istorija.

„Nežinau, ar šios agentūrėlės komandoje yra patyrusių brandžių profesionalų. Jei bent vienas yra, tuomet man už ją/jį gėda. Ėjau šiandien su anūku pasižiūrėti skulptūrų. Žadėjau bent kažkokį įvykį. Deja, priėję pamatėme išskleistas medines lentas. Jis tik paklausė: „O kur skulptūros?“. Kadangi 12 val. – pradžia buvo žadėta 11 val. – ant postamentų dar ropojo darbininkai, pasakiau jam, kad dar nespėjo darbo baigti.

Pabaigai, norite daugiau idėjų? Aukų gatvėje yra vietos skulptūrai TREMTINIŲ BANKUCHENAS. Dar turime Vilniaus geto teritoriją. Ten labai tiktų skulptūra AVIETĖ“, – rašė ji.

Autoriai: supratome, kad reakcijų bus įvairiausių

Šią kampaniją kūrė kūrybinė agentūra „autoriai“. Giedrė Ona Šileikytė, šios agentūros įkūrėja ir kūrybos vadovė pasakojo, kad užduotis buvo atkreipti visuomenės dėmesį į tėvų globos netekusius vaikus, jų emocinius poreikius ir globėjų trūkumą.

„Vis dar vyrauja stereotipas, jog globojami vaikai – tarsi mažiau tobuli. Kai iš tiesų visi vaikai yra vaikai ir bet koks netinkamas jų elgesys tereiškia neatlieptus poreikius. Sąmoningai akcijai rinkomės didelį potencialą diskusijai turinčią lokaciją ir taip, tikrai supratome, kad reakcijų bus pačių įvairiausių. Tačiau tikslas yra diskutuoti, keistis, paskatinti žmones tapti globėjais. Matome, kad dalis visuomenės jau svarsto, kad tobulų vaiko sąvoka savaime reiškia konfliktą ir nurodo į absurdą, kiti kaip tik – priešingai – skulptūros tobulam vaikui tikėjosi ir laukė. Tai nėra vienalytė tema, tad ir diskusija natūralu, kad vyksta visomis kryptimis.

Giedrė Ona Šileikytė

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, šia socialine iniciatyva vaiko teisių gynėjai drauge su visos Lietuvos globos centrais siekia atkreipti dėmesį į tėvų globos netekusius vaikus, globėjų poreikį Lietuvoje bei kviečia atverti namų duris ir širdis. Šių metų kampanija yra apie tai, kad tobulų vaikų nebūna, bet yra vaikų, kuriems reikia mūsų. Stipriausiai vaiką augina saugus ryšys ir žinojimas, kad yra vertinamas ir mylimas toks, koks yra.

Pasak Simonos Bieliūnės, Vilniaus miesto vicemerės, didžiausiame Lietuvos mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, iššūkiai panašūs – jaučiamas globėjų ir budinčių globotojų trūkumas vaikams, kurie neteko tėvų globos. Vilniaus mieste pasirašyta daugiausiai sutarčių Lietuvoje su budinčiais globotojais – 38, bet pilnai užtikrinti visų vaikų saugumą krizinėse situacijose reikėtų apie 100.

„Šiuo metu Vilniuje institucijose globojami 195 vaikai, kurie neabejotinai norėtų gyventi šeimos aplinkoje. Miestas atviras tokioms socialinėms iniciatyvoms, kaip „Tobulų vaikų nebūna“, kurios kviečia susimąstyti apie visuomenėje vis dar gajas nuostatas dėl vaikų, likusių be tėvų globos. Neretai jos tampa viena pagrindinių priežasčių, trukdančių ne tik apsispręsti dėl globos, bet ir atpažįstamos žmonių elgesyje ar bendravime kasdienėse situacijose. Tikiu, kad siunčiama žinutė paskatins permąstyti savo pačių poziciją ir dėl pasirinkimo būti labiau empatiškiems, nediskriminuojantiems, ir dėl galimybės tapti globėju“, – sako S. Bieliūnė.