„D. Trumpo politikos ašis susideda iš dviejų dalių. Pirma, jis aiškiai leido suprasti, kad Europa turi liautis gyvenusi amerikiečių mokesčių mokėtojų sąskaita ir prisiimti pagrindinę atsakomybę už savo saugumą. Tai buvo seniai reikalinga“, – pabrėžia straipsnio autorius.
Pasak M. Brolino, Europos vyriausybės ilgą laiką tikėjosi JAV pinigų, net kai Europos energetikos bendrovės toliau pirko rusišką naftą.
Iš D. Trumpo buvo juokiamasi, kai jis apie tai kalbėjo per savo pirmąją kadenciją ir reikalavo, kad NATO narės vykdytų savo įsipareigojimus dėl išlaidų. Dabar niekas nebesijuokia“, – pažymi apžvalgininkas.
Antra, M. Brolinas mano, kad D. Trumpas atsisakė Šaltojo karo idėjos, kad Rusija yra tokia pavojinga, jog reikia vengti Trečiojo pasaulinio karo.
„Rusija – silpna, nestabili, greitai žlunganti valstybė, kurios įtaka jau dešimtmečiais nuolat blėsta. Įsiveržimas į Ukrainą turėjo sustabdyti šį nuosmukį, bet karas jį tik pagreitino. Žemės, užgrobtos didžiule kaina, nekompensuoja žlugusios Rusijos įtakos Centrinėje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir likusioje Europoje“, – teigia M. Brolinas.
JAV lyderis taip pat prakalbo apie „Tomahawk“ raketų tiekimą Ukrainai. Jo susitikimas su Volodymyru Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose parodė, kad JAV prezidentą dar reikia tuo įtikinti, tačiau svarbu tai, kad jis pripažino galimybę tiekti šias raketas, priduria straipsnio autorius.
„Pokalbiuose pradėjus skambėti „Tomahawk“ pavadinimui, rimtesnis eskalacijos pavojus pagaliau pradėjo reikštis ten, kur ir turėtų: prieš Rusiją, o ne Ukrainą. Kremliaus blefas demaskuotas. Tai ne lokio riaumojimas, o krūpčiojimas – ir, kaip galima numanyti, nervingas sujudimas Rusijos valdžios koridoriuose“, – pabrėžė „The Telegraph“ apžvalgininkas.
Anot M. Brolino, didžioji dalis Europos iki šiol šito nesupranta. Daugelį metų buvo manoma, kad Rusija yra tokia stipri, kad tik JAV gali ją sulaikyti. Tačiau tiesa ta, kad Rusija yra tokia sistemingai silpna, kad moralinis aiškumas, tikslingas spaudimas ir asimetriškų Ukrainos stipriųjų pusių palaikymas gali pakeisti tiek kovos lauką, tiek Rusijos politiką.
„Likimo ironija, kad Vašingtonas prablaivėjo greičiau nei Europa, kuri vis dar yra priklausoma nuo savo senųjų alibi“, – priduria straipsnio autorius.
Analitikas pažymi, kad dabar Europos tvirtybės išbandymu yra ergetika. Europos Sąjunga (ES) 2022 metais uždraudė tiekti naftą jūrų transportu, tačiau paliko išimtį vamzdynams, kuriais Vengrija ir Slovakija vis dar naudojasi.
„2025 metais, palyginus su 2024-aisiais, net kelios ES valstybės padidino rusiškos energijos pirkimus. Rusiškos energijos importas augo Prancūzijoje, taip pat Nyderlanduose ir Belgijoje. Vengrija ir Slovakija taip pat liko stambios naftos ir per dujotiekius tiekiamų dujų pirkėjos. Europa viešai moralizavo, privačiai protino, bet galiausiai vis tiek padėjo pildyti Kremliaus karinį biudžetą“, – atkreipia dėmesį M. Brolinas.
Leidinio apžvalgininkas mano, kad Europa turi nustoti teisintis savo nesavarankiškumu, atkurti savo ginkluotės bazę ir, svarbiausia, užbaigti energetinę veidmainystę.
„Išimtys Vengrijai ir Slovakijai dėl naftos negali būti nuolatinės. Prancūzija ir kitos šalys, perkančios rusiškas dujas, turi paaiškinti, kaip Kremliaus finansavimas dera su jų retorika apie Ukrainos išlaisvinimą. Suderinkite žodžius su veiksmais, ir V. Putino galimybės dar labiau sumenks. Jis jau eikvoja savo išteklius greičiau, nei daugelis supranta“, – tvirtino ekspertas.
Galiausiai straipsnio autorius padaro išvadą:
„Karai niekada nesibaigia aiškiais, nepriekaištingais naratyvais. Jie baigiasi tuomet, kai išsenka šaudmenys, ima trūkti karių ir pinigų. „Hamas“ tai suprato. Greitai tai supras ir V. Putinas“.