„Svarbiausias dalykas nėra susitarimai – svarbiausia yra treniruotis kartu. Treniruotis ir likti ant Lietuvos žemės“, – pirmadienį žurnalistams teigė R. Kaunas.
Geriausias dvišalio bendradarbiavimo įrodymas
Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, jog tai, kad Vokietijos brigada yra dislokuojama Lietuvoje, yra geriausias dvišalio bendradarbiavimo įrodymas.
„Kas įrodo dvišalį bendradarbiavimą tarp Vokietijos ir Lietuvos geriau nei Vokietijos brigada čia, Lietuvoje, kuri bus pasirengusi kovoti iki 2027-ųjų pabaigos. Todėl aš nematau poreikio papildomam susitarimui, kalbant apie saugumą ir kolektyvinę gynybą“, – nurodė B. Pistorius.
Vokietija ir Lenkija pasirašė susitarimą
Kaip skelbta, praėjusią savaitę Vokietijos naujienų agentūra DPA pranešė apie pasirašytą Vokietijos ir Lenkijos susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti karinį šių šalių bendradarbiavimą.
Šį susitarimą pasirašė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas bei Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius.
Vokietijos vyriausybė pažymėjo, kad susitarimas pabrėžia abiejų šalių įsipareigojimą teikti savitarpio pagalbą Europos Sąjungos ir NATO struktūrose.
Savo ruožtu Lenkijos gynybos ministerija ypač akcentavo karinės logistikos ir infrastruktūros, bendradarbiavimo Baltijos jūros regione ir kibernetinio saugumo sritis.
Berlynas ir Varšuva taip pat siekia glaudžiau bendradarbiauti karinių pajėgumų ir gynybos pramonės srityse bei plėsti bendras karines pratybas.
Į Lietuvą bus perkelta apie 5 tūkst. Vokietijos karių ir civilių
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.