„Jei pažvelgtume į NATO ir ES politikos esmę, jų veiksmus tarptautinėje arenoje ir skelbiamus prioritetus, pagrindinis jų tikslas yra pasiekti strateginį Rusijos pralaimėjimą“, – sakė A. Gruško.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad tiesioginis NATO ir Rusijos susidūrimas gali baigtis branduoliniais smūgiais ir katastrofiškomis pasekmėmis. Pasak jo, Europos šalys siekia kuo greičiau pasiekti paliaubas Ukrainoje, kad galėtų į šalį įvesti savo karinius dalinius.
„Suvienyta Europa ir toliau puoselėja ekspansijos planus, siekia į savo įtakos zoną įtraukti Ukrainą ir Moldovą, taip pat traukia Armėniją“, – teigė S. Lavrovas. Jis pridūrė, kad Ukraina neva laikoma būsimų Europos ginkluotųjų pajėgų „smogiamuoju kumščiu“.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte anksčiau ragino Aljanso nares ruoštis galimam konfliktui su Rusija per artimiausius ketverius–penkerius metus. Europos žvalgybos tarnybos taip pat įspėjo, kad Rusija iki 2030 metų gali kelti grėsmę NATO valstybėms.
Šių metų birželį Vokietijos sausumos pajėgų vadas Christianas Freudingas pareiškė, kad Vokietija turi būti pasirengusi galimam Rusijos išpuoliui 2029 metais ar net anksčiau.
Atsižvelgdamos į šias grėsmes, Prancūzija, Lenkija ir Lietuva surengė karines pratybas, kurių metu buvo treniruojamasi atremti galimą Rusijos bandymą sukurti sausumos koridorių į Kaliningrado sritį. Be to, NATO nusprendė įdiegti naują vadovavimo sistemą, kuri leistų greičiau perdislokuoti pajėgas į Estiją ir Latviją galimo konflikto atveju.
NATO Jungtinių pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichius sakė, kad Maskva nėra suinteresuota tiesioginiu karu su NATO. Jo teigimu, Kremlius supranta, kad Aljansas turi nemažai pranašumų, kuriems Rusija negalėtų veiksmingai pasipriešinti.
Primenama, kad Vakarų žvalgybos vertinimai rodo, kad Rusija per ketverius metus gali užpulti NATO šalį, penktadienį perspėjo buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
„Mūsų žvalgybos duomenimis ir kitų NATO šalių vertinimu, Rusija gali užpulti NATO jau 2030 m.“, – sakė K. Starmeris.
Panašiai kalbėjo ir kiti Europos lyderiai bei NATO vadovas Markas Rutte, gruodį perspėjęs, kad Rusija „per penkerius metus gali būti pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš NATO“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą ragino NATO šalis daugiau skirti gynybai ir mažiau pasikliauti Vašingtonu saugumo klausimais.