Vis dėlto ar elektromobiliai iš tiesų pajėgūs konkuruoti su vidaus degimo varikliais ilgose išvykose, ypač žiemą?
Subalansuoti kelionėms
505 km be sustojimo – maždaug tiek, kiek skiria Vilnių ir Varšuvą. Tokias galimybes deklaruoja „Kia EV9“ gamintojas. Be to, nuo 89 990 eurų Lietuvoje kainuojantis beveik 5 m ilgio modelis akivaizdžiai pritaikytas ilgesnėms išvykoms: be vairuotojo gali talpinti iki 6 keleivių, turi 333 l (su 7 sėdynėmis) arba 828 l (su 5 sėdynėmis) talpos bagažinę bei gausų pagalbos vairuotojui sistemų paketą, kuriame išsiskiria greitkelio asistentas.
Iki 600 km viena įkrova ir pažangia „autopiloto“ sistema pirkėjus vilioja „Tesla Model X“. Tiesa, už amerikietišką 7 vietų modelį teks pakloti nuo 120 170 eurų. Net 647 km nuvažiuojamą atstumą žada pažangiomis technologijomis aprūpintas septynvietis „Mercedes-Benz EQS SUV“, tačiau ir jo pradinė kaina – aukščiausia: nuo 127 413 eurų.
Anot platformos ev-volumes.com, naujausių tyrimų duomenimis, elektromobilių nuvažiuojamas atstumas per pastaruosius penkerius metus išaugo vidutiniškai 40 proc., o modelių, galinčių leistis į tikrai ilgas išvykas, skaičius nuolat plečiasi. Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ ekspertas Matas Buzelis pabrėžia, kad tokie technologiniai sprendimai kaip šilumos siurbliai, pažangios energijos regeneracijos sistemos ir efektyvūs baterijų energijos valdikliai leidžia naujausiuose modeliuose pasiekti didesnį efektyvumą ir sumažinti nuostolius ilgose kelionėse.
„Nors pastaraisiais metais labiausiai matomas mažų ir santykinai nebrangių, labiau miesto kelionėms skirtų elektromobilių antplūdis, gamintojai nestovi vietoje tobulindami ir didesnius modelius. Jų pažanga kartu su įkrovimo infrastruktūros plėtra pamažu didina galimybes pakankamai patogiai leistis į ilgas keliones net ir vidutinių charakteristikų modeliais, o didesnėms šeimoms auga prabangesnių, didesnių modelių pasirinkimas, kuriais ir žiemą pavyks įveikti bent 300 km be sustojimo“, – sako specialistas.
Anot jo, visi šie veiksniai toliau skatina naujų elektromobilių paklausą. „AutoTyrimų“ duomenimis, vien spalį mūsų šalyje įregistruoti 369 nauji elektromobiliai – net 65,5 proc. daugiau nei 2024-ųjų spalį. Iš viso 2025 m. sausio–spalio mėn. Lietuvoje įregistruoti 2 728 nauji elektromobiliai – 71,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu, o jų rinkos dalis ūgtelėjo nuo 5,8 iki 7 proc. „Regitros“ duomenimis, spalį bendras Lietuvoje registruotų grynųjų elektromobilių skaičius jau perkopė 22 000.
Nesiekia varžytis su dyzeliais
Žinoma, net ir ilgiausias distancijas viena įkrova galintys įveikti elektriniai modeliai vis dar neprilygsta dyzelinu varomiems kilometrų rijikams. Tačiau, M. Buzelio pastebėjimu, gamintojai ir neturi tokio tikslo, nes panašių charakteristikų elektrinis automobilis taptų gerokai brangesnis, o dėl dar didesnės baterijos – mažiau praktiškas ir našus.
„Jeigu vadybininkui reikia važiuoti tūkstantį kilometrų be sustojimo, tai šiam žanrui ir toliau bus tinkami tik dyzeliniai modeliai. Tačiau paprasti mirtingieji vairuotojai nevažiuoja tokių atkarpų be jokio rimto reikalo, galiausiai Baltijos šalyse nėra tokių atstumų, tad čia lieka tik kelionės į gilesnę Europą. O kelionėms tinkamų elektromobilių gamintojų tikslas – užtikrinti galimybę
įveikti protingą atstumą tarpmiestiniais keliais ir tuomet per trumpą laiką greitai atstatyti energijos likutį dar vienai tokiai atkarpai“, – specifiką paaiškina pašnekovas.
Todėl kone visi ilgu nuvažiuojamu atstumu pasižyminčių modelių gamintojai stengiasi užtikrinti greitos įkrovos galimybes. Čia labiausiai išsiskiria 800 V elektros sistemas naudojantys modeliai, kurie gali maksimaliai išnaudoti itin greito įkrovimo stoteles tarpmiestiniuose keliuose.
Pavyzdžiui, tokia sistema aprūpintas „Kia EV9“, elektromobilių platformos ev-database.org duomenimis, gali pasiekti maksimalią 209 kW įkrovimo spartą ir 96 kWh naudingosios talpos bateriją 350 kW galios įkrovimo prieigoje nuo 10 iki 80 proc. įkrauti per 22 min. Tai reiškia, kad po tokio stabtelėjimo elektromobilis, vertinant pagal WLTP metodiką, gali tęsti kelionę dar apie 400 km.
„Įvairių tyrimų duomenimis, šaltuoju sezonu realu skaičiuoti trečdaliu mažesnį nuvažiuojamą atstumą. O kartu įvertinus maksimalų greitkeliuose leidžiamą greitį ir žiemišką klimatą, tai vis dar būtų bent 200 realių kilometrų arba beveik dvi valandos kelionės iki kito sustojimo“, – realistišką vaizdą piešia M. Buzelis.
Lengvesniam prisitaikymui prie žiemiško klimato „Kia EV9“, „Mercedes-Benz EQS SUV“ ar „Tesla Model X“ turi išankstinio šildymo funkciją, leidžiančią paruošti automobilį optimaliai kelionei prieš sėdant į jį. O navigacijos sistemose numatytą maršrutą elektromobiliai patys papildo galimomis naudoti greitojo įkrovimo stotelėmis ir artėjant prie jų optimizuoja baterijos temperatūrą, kad maksimali įkrovimo sparta būtų pasiekiama greičiau.
Nuosekliai greitas įkrovimas
Dar labiau kelionių elektromobiliais patogumą išplečia sparčiai auganti įkrovimo infrastruktūra. Vien Lietuvoje lapkričio pradžioje jau veikė 4 663 viešosios įkrovimo prieigos, rodo šių prieigų informacinė sistema. Dauguma jų strategiškai įrengta miestuose ir greta pagrindinių susisiekimo arterijų, o vien didžiausiame tinkle siūloma per 170 itin greitojo (150–400 kW galios) įkrovimo prieigų.
M. Buzelio pastebėjimu, mėgstantiems leistis į ilgesnes keliones ir norintiems tai daryti elektromobiliais, patartina atkreipti dėmesį į svarbų rodiklį – vidutinę įkrovimo spartą.
„Ji lemia, kiek tolygiai elektromobilis galės priimti aukštos spartos įkrovimą. Dalies elektromobilių gamintojai nurodo didelę maksimalią įkrovimo spartą, tačiau ji gali būti pasiekiama ne visose stotelėse ir neužtikrinama net pakankamo galingumo prieigose“, – dėmesį atkreipia ekspertas.
Pavyzdžiui, „Tesla Model X“ teoriškai pasiekia 250 kW įkrovimo galią, tačiau, ev-database.org duomenimis, reali šio modelio vidutinė įkrovimo sparta 350 kW galios įkrovimo prieigoje siekia tik 140 kW, nes amerikiečių elektromobilis naudoja 400 V elektros sistemą. Visą savo potencialą jis gali atskleisti tik didesnį srovės stiprį palaikančiose „Supercharger“ įkrovimo stotelėse.
Atitinkamoje stotelėje „Kia EV9“ vidutinė įkrovimo sparta siekia 194 kW, o „Mercedes-Benz EQS SUV“ – 160 kW. Lietuvoje dažniausiai itin sparčiojo įkrovimo stotelėse palaikomas iki 500 A elektros srovės stipris, o tai leidžia 800 V sistemas turintiems elektromobiliams teoriškai pasiekti iki 400 kW įkrovimo galią, kai 400 V elektromobiliai niekuomet neperkops 200 kW.