Tačiau vienoje didelėje organizacijoje atliktas darbuotojų sveikatos patikrinimas parodė, kad padidėjęs cholesterolis buvo nustatytas ir visiškai liekniems, sveikai besimaitinantiems trisdešimtmečiams.
Žinomas kardiologas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas Raimondas Kubilius tuo nė kiek nesistebi. Gydytojas įspėja, kad perteklinis cholesterolio kiekis, laikomas vienu pagrindinių ir labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, gali būti nustatytas bet kam, net ir išoriškai sveikai atrodantiems žmonėms.
Cholesterolį sintetina ir pats organizmas
„Labai gajus mitas, kad cholesterolis būna padidintas tik turintiems antsvorį, rūkantiems ar riebų maistą mėgstantiems asmenims. Priešingai – pastarosiomis savaitėmis ligoninėje tyrėme keturis lieknus, sportiškus, tarp jų ir profesionaliai sportuojančius vos 40 metų amžiaus ribą perkopusius, tačiau jau patyrusius komplikuotus miokardo infarktus pacientus. Visi jie turėjo saikingai ar reikšmingai padidėjusį cholesterolio – pirmiausia „blogojo“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) – kiekį kraujyje, be išreikštų kitų rizikos veiksnių“, – pasakojo profesorius R. Kubilius.
Gydytojo teigimu, tai galima paaiškinti tuo, kad apie 80 proc. cholesterolio organizmas sintetina pats, netgi jei ribojame su maistu gaunamų riebalų kiekį.
„Žinoma, didžiulę žalą kraujagyslėms turi ir stresas, katalizuojantis intensyvesnę cholesterolio sintezę. Įdomu, kad bendrai cholesterolio vidutinio kūno svorio organizme yra tik 35 gramai, iš kurio vos apie 13 g cirkuliuoja kraujyje. Taigi, kalbame apie mažus kiekius ir labai mažas daleles, tačiau jos daro nepaprastą žalą organizmo kraujagyslėms, ypač kai pacientas rūko, turi padidintą ir negydomą arterinį kraujospūdį, padidintą cukraus kiekį kraujyje“, – įspėjo portalo Delfi pašnekovas.
Lietuvių tauta – didesnėje rizikos grupėje
Teigiama, kad lietuvių tautos atstovai yra genetiškai labiau linkę turėti padidėjusį cholesterolį. Profesorius R. Kubilius patvirtino, kad tai yra tiesa.
„Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ir susirgimo skaičiuoklėse Lietuva priskiriama prie labai didelės rizikos šalių, rodančių lietuvaičių polinkį sirgti kraujotakos sistemos ligomis. Todėl bent jau sulaukus 18 metų būtina išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje.
Turintiems padidėjusį cholesterolį, rekomenduoja mažinti suvartojamų gyvūninės kilmės riebalų, raudonos mėsos, riebių pieno produktų, perdirbtų maisto, greitosios kulinarijos gaminių, gretai paruošiamų maisto, riboti alkoholį, su kuriais gauname papildomų riebalų.
Beje, mėgstantys plikomą kavą turėtų pradėti mėgautis filtruota kava, nes kavos tirščiai taip didina cholesterolį. Cholesterolio sintezę aktyvuoja ir patiriamas stresas, mažas kasdienis fizinis aktyvumas, trumpas ir nekokybiškas miegas“, – išvardijo gydytojas.
Ir nors paprastai daugiau dėmesio kreipiame į vadinamojo „blogojo“ (MTL) cholesterolio padidėjimą, nereikėtų numoti ir į aukštesnį vadinamąjį „gerąjį“ didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį.
„DTL cholesterolį atpažįstame kaip palankiai veikiantį širdį ir kraujagysles. Tačiau, esant ypač dideliam jo kiekiui, „gerasis“ cholesterolis praranda gebėjimą šalinti „blogąjį“ cholesterolį, trigliceridus iš kraujagyslių sienelių. Paradoksalu, tačiau per didelis „gerojo“ cholesterolio kiekis yra susijęs su didesniu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis“, – paaiškino gydytojas kardiologas.
Kaip sumažinti cholesterolį?
Paklaustas, ar galima cholesterolį sureguliuoti be vaistų, profesorius R. Kubilius davė kelis vertingus patarimus.
„Visais atvejais pradedama gyvensenos būdo ir mitybos pokyčiais, kurių esminiai elementai – mažinti kūno svorį, didinti fizinį aktyvumą, rinktis mažiau riebų maistą. Viduržemio jūros dieta jau eilę metų pripažįstama kaip širdį palankiausiai veikianti, šeimai draugiškiausia ir kūno svorį koreguojanti dieta. Kartu rekomenduojame kasdienę mitybą sustiprinti cholesterolį mažinančiomis medžiagomis“, – siūlė profesorius.
Pasiektas neįtikėtinas medikamentinis progresas
Cholesterolį gali padėti sumažinti ir tam tikri papildai, ypač pirminės prevencijos metu.
„Vos prieš keletą dienų peržiūrint vieno paciento išplėstinius cholesterolio tyrimus, pastarasis įtikino, kad vartodamas adaptogeninio grybų pagrindu sukurtą preparatą reikšmingai susimažino bendrąjį ir blogąjį cholesterolį. Šiuo atveju minėti grybai veikė.
Tačiau, bendrai pacientams sakome, kad nemedikamentinėmis priemonėmis galime sumažinti iki 15–20 proc. cholesterolio kiekio kraujyje. Didesnių lūkesčių neturėkime. Labai noriu pabrėžti, tais atvejais, kai diagnozuojame širdies ligą, pirmo pasirinkimo vaistas cholesterolio mažinimui yra statinai“, – priminė profesorius R. Kubilius.
Pastaruoju metu vis labiau kalbama apie inovatyvius cholesterolį padedančius sureguliuoti vaistus, leidžiamus į paodį.
Paklaustas apie tai, gydytojas sakė: „Iš visų šiandien prieinamų kraujotakos sistemą veikiančių vaistų, neįtikėtinas progresas pasiektas su vaistais, mažinančiais kraujo krešumą ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Tais atvejais, kai geriamųjų vaistų nuo cholesterolio maksimalios dozės nepadeda normalizuoti ir pasiekti reikiamų cholesterolio verčių, rekomenduojami leidžiami į paodį vaistai, kurie, beje, skiriami derinyje su geriamaisiais vaistais (statinais). Deja, jie šiuo metu nėra kompensuojami. Tačiau viliamės, kad šie inovatyvūs vaistais netolimoje ateityje bus kompensuojami“.