Beveik visą birželį vykusios pratybos – pirmos tokios, kurios dalyvavo Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“.
Šios pratybos – tik pradžia. Teigiama, kad ateityje brigada tokiose pratybose dalyvaus du kartus per metus.
Kaip treniruojasi kariai kartu su Krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu stebėjo ir B. Pistoriusas.
„Beveik prieš trejus metus paskelbiau apie brigados Lietuvoje įkūrimą. Jos tikslas – stiprinti Aljansą ir suteikti patikimą atgrasymą NATO rytiniame flange. Nuo to laiko daug kas nutiko. <…> Dabar Lietuvos brigada dalyvauja „Laisvės skyde“ įspūdingais skaičiais“, – per spaudos konferenciją kalbėjo Vokietijos ministras.
Kokiam karui ruošiamasi?
Tiek vadai, tiek ministras kartoja – ruošiamasi šiuolaikiniam ir ateities karui.
„Laisvės skydas“ rodo, kaip karyba atrodys ateityje. Mūšio laukas tampa vis skaidresnis. Beveik jokios teritorijos nelieka neapsaugotos ar nestebimos. Reagavimo laikas yra labai trumpas. Tuo pat metu operacijų tempas tampa vis spartesnis. Informacijos prieinamumas, greita duomenų analizė ir skaitmeninis vadovavimas bei kontrolė bus lemiamos svarbos“, – sako B. Pistoriusas.
Jo teigimu, dronai, GPS, saugūs ryšiai, elektroninis karas ir dirbtinis intelektas dominuos mūšio lauke. Mokomasi iš Ukrainos patirties.
„Pertvarkydami savo sausumos pajėgas, atsižvelgiame į visas šias pamokas. Mūsų išlikimui bus būtina sukurti savo apsaugą nuo grėsmių iš oro, taip pat gebėti prasiskverbti pro priešo apsaugą. Štai kodėl šiuo metu mūsų viešųjų pirkimų veikla sutelkta į kovos su dronais pajėgumus bei ilgai ore išsilaikančius ginklus, ypač skirtus brigadai“, – aiškina jis.
Vis dėlto priduriama, kad reikės ir tankų bei pėstininkų kovos mašinų – kad būtų galima užimti ir išlaikyti teritoriją, net ir susidūrus su priešo pasipriešinimu.
Iš Vokietijos žurnalistės B. Pistoriusas sulaukė klausimo dėl Rusijos – kaip NATO valstybės ruošiasi kovoti su tokiu priešu.
„Svarbu ne tai, kaip mes kovojame, o kaip ruošiamės kovai ir kada esame pasirengę kovoti. Būtent tai yra esmė. Tai reiškia, kad reikia įsigyti reikiamą įrangą, rengti mūsų karius, vykdyti bendras pratybas NATO rėmuose ir užtikrinti, jog visais klausimais mūsų pozicijos visada sutaptų.
Taigi, naujų technologijų kūrimas, kaip tai padarė ukrainiečiai karo Ukrainoje metu, jų supratimas ir operatyvinės naudos iš to gavimas. Karas keičiasi: tankai vis dar reikalingi, tačiau vis labiau pereinama prie dronų karo, hibridinio karo, elektroninio karo. Dirbtinis intelektas ateinančiais metais atliks pagrindinį vaidmenį. Tai yra mūsų iššūkis, mūsų tikslas – kas savaitę ir kas mėnesį tapti vis geresniais, pasiekti visus mums reikalingus pajėgumus ir gebėjimus bei būti pasirengusiems“, – sakė B. Pistoriusas.
Šios pratybos – tik pradžia. Teigiama, kad ateityje brigada tokiose pratybose dalyvaus du kartus per metus. Kaip sako B. Pistoriusas, brigada toliau bus stiprinama pagal planą ir visą operatyvinį pajėgumą pasieks iki 2027 metų pabaigos.
Pratybose dalyvavo apie 2900 karių ir daugiau kaip 800 transporto priemonių iš aštuonių NATO valstybių.
Kariai treniravosi realiomis sąlygomis, naudodami įvairius šiuolaikinio mūšio elementus. Karinė technika į Lietuvą atgabenta traukiniais, keltais, šimtai transporto priemonių keliavo keliais.
Paskutinis etapas – kovinis šaudymas. Pratybų metu vyko mūšis su dronais, sraigtasparniais, tankais ir kita šarvuota technika, pasitelkiami naikintuvai.
Kyla sunkumų pritraukti savanorius
Pratybose „Laisvės skydas“ buvo naudojami dronai, tankai, taip pat pėstininkų kovos mašinos, naikintuvai, sraigtasparniai. Dėliojami įvairūs scenarijai, pasitelkiama Ukrainos patirtis ir naujausios technologijos. R. Kauno vertinimu, būtent taip turėtų būti užtikrinama ginkluotųjų pajėgų sąveika. Jis žada, kad Lietuva padarys viską, kas būtina, jog būtų sudarytos tinkamos sąlygos Vokietijos kariams treniruotis.
„Lietuva yra apsupta Rusijos ir Baltarusijos. Visos Baltijos valstybės yra ypač pažeidžiamos. Todėl mums labai svarbu, kad mūsų teritorijoje būtų dislokuotos NATO priešakinės pajėgos“, – kalbėjo R. Kaunas.
Vis dėlto Vokietijoje kyla dar viena problema – kariai nereiškia noro vykti į Lietuvą. Buvo tikimasi, kad brigadai pakaks savanorių, tačiau jų nebesulaukiama. Taigi, teks Lietuvoje dislokuoti ir tokio noro neišreiškusius vokiečius.
„Žinoma, kartais kyla sunkumų, ypač kai reikia ekspertų, pavyzdžiui, IT ir logistikos specialistų, bet ne tik šioje srityje. Taip yra ir pas mus. Mes ir toliau pasikliaujame savanoriškumu ir stengiamės užtikrinti kuo geresnes sąlygas karių šeimos nariams. Kai išnaudosime visas turimas galimybes, pradėsime ieškoti alternatyvų“, – situaciją komentavo B. Pistoriusas.
Iki kitų metų pabaigos Lietuvoje turėtų būti dislokuota apie 5 tūkstančius vokiečių. Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Christianas Freudingas tikina – tai bus įgyvendinta.
„Mes pažadėjome savo partneriams atvykti čia iki 2027-ųjų. pabaigos. Mes tai padarysime ir mūsų partneriai gali mumis pasikliauti. Žinoma, kariuomenė negali veikti vien tik savanorių jėgomis. Mūsų žmonės prie to pripratę. Gavę užduotį jie žino, ką daryti, o mes užtikrinsime, jog jie ją gautų reikiamu laiku, reikiamoje vietoje, ir iki 2027-ųjų pabaigos būsime pasirengę“, – teigia Ch. Feudingas.