Omano remiamas pasiūlymas galėjo būti pirmasis žingsnis platesniame plane dėl naujo Hormuzo sąsiaurio valdymo. Remiantis šiuo planu būtų pradėtos konsultacijos dėl sistemos, kuri remtųsi savanoriškais įnašais ir būtų panaši į Malakos bei Singapūro sąsiauriuose taikomą modelį.
Šis žingsnis parodė, kad Omano ir Irano požiūriai į sąsiaurio valdymą gali skirtis, nors abi šalys konsultuojasi siekdamos suderinti savo planus.
Irano sprendimas taip pat apsunkino Saudo Arabijos pastangas sušaukti konferenciją, skirtą santykiams tarp Persijos įlankos valstybių ir Irano normalizuoti bei naujam nepuolimo susitarimui aptarti.
Laivyba Hormuzo sąsiauriu nuosekliai augo nuo praėjusios savaitės, kai Iranas ir JAV susitarimą. Remiantis susitarimu Teheranas įsipareigojo dėti visas pastangas, kad sąsiauryje būtų visiškai atkurta laivybos laisvė, o mažiausiai 60 dienų nebūtų taikomi jokie mokesčiai ar rinkliavos.
Tačiau ketvirtadienį Irano Islamo revoliucinė gvardija atmetė du naujus laikinus laivų evakuacijos koridorius. Juos kartu su Omanu buvo paskelbusi Jungtinių Tautų Tarptautinė jūrų organizacija.
Anksčiau naudotas laivų eismo atskyrimo maršrutas vis dar nepraplaukiamas dėl jūrinių minų. Todėl buvo pasiūlyti du alternatyvūs keliai: vienas – į šiaurę nuo šio maršruto, užminuotuose Irano teritoriniuose vandenyse, kitas – į pietus, saugesniuose Omano teritoriniuose vandenyse.
Tarptautinė jūrų organizacija ir Omanas nurodė, kad šimtų laivų, kurių dalis sąsiauryje įstrigę jau kelis mėnesius, išplaukimas turi būti koordinuojamas su abiem institucijomis, kad būtų paskirtos plaukimo datos ir laukimo zonos. Maršrutų koordinates paskelbė Maršrutų koordinates pateikė Omano nacionalinis jūrų kartografijos biuras, tačiau neigiama IRGC reakcija parodė, kad Iranas šiam planui nebuvo pritaręs.
IRGC alternatyvius laivybos maršrutus pavadino „nepriimtinais ir itin pavojingais“.
„Laivų eismas už oficialiai nustatytų maršrutų ribų yra draudžiamas. Įspėjame nevykdyti jokio judėjimo maršrutais, kurie nebuvo oficialiai paskelbti“, – teigiama jų pasisakyme.
Taip pat pabrėžiama, kad bet kokiam laivų tranzitui šiuo strategiškai svarbiu vandens keliu privalomas koordinavimas su Irano Islamo revoliucinės gvardijos karinėmis jūrų pajėgomis.
Hormuzo sąsiauris Iranui tapo svarbiausiu derybų objektu. Teheranas nenori jo susilpninti, kol vis dar vyksta derybos dėl JAV sankcijų panaikinimo, įšaldyto turto atlaisvinimo ir Irano branduolinės programos ateities.
Vyriausiasis derybininkas Mohammadas Ghalibafas pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris nebegrįš į tokią padėtį, kokia buvo iki vasario 28-osios, kai prieš Iraną buvo surengtas pirmasis bendras JAV ir Izraelio smūgis.
„Visi turi žinoti, kad Hormūzo sąsiaurio valdymas niekada nebebus toks, koks buvo iki karo“, – pareiškė jis.
Libanas kartu su Hormuzo sąsiauriu tapo viena pagrindinių kliūčių JAV ir Irano derybose, kuriomis siekiama po 60 dienų derybų pasiekti ilgalaikę taiką. Iranas reikalauja, kad Izraelio kariuomenė pasitrauktų iš Pietų Libano, kur šiuo metu kontroliuoja daugiau kaip 600 kv. km teritorijos.
Ketvirtadienį Izraelio ir Libano pareigūnai paneigė pranešimus, kad Izraelis pradėjo išvesti karius iš Pietų Libano. Jie taip reagavo į JAV pareigūno teiginį, esą Izraelis, norėdamas parodyti gerą valią Libano vyriausybei, atitraukė dalį pajėgų.
Pastarosiomis savaitėmis Libanas ir Izraelis aptarinėja Izraelio karių išvedimą pamažu. Pasitraukus Izraelio pajėgoms, atlaisvintas teritorijas perimtų Libano kariuomenė, kad į jas nebegrįžtų grupuotė „Hezbollah“ ir būtų sunaikinta jos infrastruktūra.
Izraelio vyriausybės atstovas spaudai Davidas Menceris ketvirtadienį pareiškė, kad bet koks Izraelio kariuomenės perdislokavimas Pietų Libane bus svarstomas tik, kai „Hezbollah“ bus nuginkluota. Anksčiau Izraelio gynybos ministras pareiškė, kad Izraelis iš Libano nesitrauks.
Pakartotiniai Izraelio smūgiai Libanui ne kartą tapo kliūtimi JAV ir Irano deryboms. Praėjusią savaitę atsinaujinus kovoms, Iranas pagrasino uždaryti Hormuzo sąsiaurį.
Savaitgalį tarpininkaujant pasiektos paliaubos iš esmės sustabdė kovas Libane, tačiau Izraelio kariuomenė ir toliau vykdo oro smūgius bei apšaudo automobilius netoli jos kontroliuojamų teritorijų Pietų Libane. Ketvirtadienį per Izraelio bepiločio orlaivio smūgį automobiliui žuvo trys žmonės.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Izraelio ir Libano derybose daroma pažanga. Ketvirtadienį Bahreine jis žurnalistams sakė, jog abi šalys yra „labai arti“ ketinimų susitarimo pasirašymo.
Nurimus kovoms Libane, diplomatijos dėmesys vėl nukrypo į Hormuzo sąsiaurį. Irano ir Omano užsienio reikalų ministerijos susitarė sudaryti darbo grupę, kuri rengs būsimos sąsiaurio valdymo sistemos planą.
Omanas siekė, kad bet koks pasiūlymas atitiktų JT Jūrų teisės konvencijos 43 straipsnį. Šalis taip pat mano, kad bendradarbiavimas su Tarptautinės jūrų organizacijos humanitarine gelbėjimo misija padidins galimybes susitarti dėl naujos ilgalaikės sistemos.
Persijos įlankos valstybės ir Vakarų šalys įspėja Iraną ir Omaną neįvesti jokių paslaugų mokesčių ar rinkliavų, nes, jų nuomone, tai pažeistų pagrindinius tarptautinės jūrų teisės principus.
Skirtingai nei Iranas, Omanas yra visateisis JT Jūrų teisės konvencijos dalyvis ir tvirtino, kad siūloma sistema numatytų tik savanoriškus įnašus, skirtus aplinkosaugos ir laivybos saugumo paslaugoms finansuoti.
Pastarosiomis dienomis į Omano sostinę atvyko daugybė diplomatų. Jie siekia išgirsti Omano poziciją ir išsiaiškinti, ar ši šalis mano, kad Irano planai yra teisėti ir įgyvendinami.
Analitikų grupės „Tanker Trackers“ vertinimu, nuo birželio 15 d. Iranas eksportavo apie 40 mln. barelių naftos, o maždaug pusė šio kiekio buvo išgabenta praėjusį penktadienį.
Arabų valstybės, taip pat Saudo Arabija ir Kataras, griežtai nepritaria rinkliavų įvedimui. Vis dėlto dalis Saudo Arabijos diplomatų neatmeta galimybės mokėti mokesčius, jei bus įrodyta, kad jie yra teisėti ir nėra nepagrįstai dideli.