Kai užkandžiai pakeičia pietus
Vartotojai vis dažniau atsisako tradicinio trijų patiekalų valgymo modelio ir renkasi prie gyvenimo tempo pritaikytą maitinimąsi, kai užkandžiai ar net gėrimai virsta pilnaverčiu dienos maistu. Apie šiuos pokyčius kalba lyderiaujančio JAV restoranų industrijos žurnalo „Restaurant Business“ vyriausioji redaktorė Patricia Cobe, jau daugelį metų analizuojanti pasaulines gastronomijos kryptis.
Pasak jos, šiandien keičiasi ne tik tai, ką žmonės valgo, bet ir pats požiūris į valgymo ritualą.
„Vis daugiau žmonių dienos metu renkasi ne tradicinį pietų formatą, o mažesnius, funkcionalius pasirinkimus – baltymais papildytus kokteilius, batonėlius, salotas ar įvairius užkandžius, kurie tampa pilnaverčiu maistu“, – sako ekspertė. Anot jos, šį pokytį stiprina augantis dėmesys sveikatingumui, baltymų kiekiui, maistinei vertei bei lankstesniam valgymo ritmui.
Šią kryptį patvirtina ir Niujorke gyvenantis gastronomijos kultūros tyrinėtojas, knygų autorius bei tinklalaidės „This Is Taste“ vedėjas Matt Rodbard.
Pasak jo, restoranų kultūrai šiandien reikšmingą įtaką daro augantis susirūpinimas valgių maistingumu, taip pat vartotojų santykį su maistu sparčiai keičia didelis dėmesys vadinamiesiems GLP-1 vaistams, kurių žinomiausias – „Ozempic“. „Šiandien svarbiausia tampa maistinė vertė – liesi baltymai, skaidulų turinčios daržovės, mažesnės porcijos. Patiekalai vis dažniau kuriami galvojant apie baltymų, maistinių medžiagų ir skonio balansą“, – sako jis.
Anot M. Rodbard, restoranų meniu vis dažniau prisitaiko prie naujo valgymo modelio, kuriame svarbiausia ne kiekis, o funkcionalumas ir kokybė. „Užkandžio dydžio porcijos, baltymais papildyti užkandžiai ir „snacking as meal“ (lt. „užkandžiavimas kaip pagrindinis maistas“) konceptas šiandien matomi visur. Žmonės renkasi mažesnius, bet maistingesnius ir geriau apgalvotus patiekalus“, – pastebi pašnekovas.
„Užkandžių meniu šiandien tiesiog sprogsta. Mažesni, lengviau užsakomi produktai skatina spontaniškus pasirinkimus, o pati „snacking as meal“ tendencija niekur nedings“, – prognozuoja M. Rodbard.
Žurnalo „Restaurant Business“ redaktorė ir tinklalaidės „Menu Talk“ vedėja Patricia Cobe taip pat pastebi, kad kartu keičiasi ir gėrimų kultūra. „Šiandien gėrimai tampa savotiška nauja valgymo patirtimi. Nuo vienos kilmės kavos iki ritualizuotų matchos ceremonijų ar baltymais papildytų kokteilių – žmonės ieško ne tik skonio, bet ir emocijos, ritualo bei funkcionalumo“, – aiškina ji. Pasak pašnekovės, šiuolaikinės kavinės vis dažniau primena vyno barus – jose daugiau dėmesio skiriama kilmei, skonio natoms ir produkto istorijai.
Padažų renesansas: ryškus skonis tampa nauja prabanga
Dar viena ryški kryptis, anot JAV skonių ekspertės, šiandien matoma padažų ir įvairių užtepėlių pasaulyje. „Ryškus skonis tampa nauja prabanga. Padažai, užtepėlės ir išraiškingi pagardai šiandien dažnai tampa ne papildomu elementu, o pagrindine patiekalo patirties dalimi“, – sako P. Cobe.
Anot specialistės, šią tendenciją stipriai formuoja jaunesnė vartotojų karta, kuri ieško individualizuojamų, daugiasluoksnių skonių.
„Žmonės nori įvairių skonių patirties – nuo korėjietiško gochujang iki Viduržemio regiono jogurtinių padažų ar restoranuose kuriamų naminių dipų. Kartais pats padažas tampa pagrindine priežastimi, kodėl pasirenkamas konkretus patiekalas“, – pastebi ji.
Pasak gastronomijos tendencijų ekspertės, ši kryptis glaudžiai susijusi ir su užkandžių kultūros augimu – mažesnės porcijos bei dalinimuisi pritaikyti patiekalai natūraliai skatina įvairesnių padažų ir pagardų atsiradimą meniu. P. Cobe prognozuoja, kad ateityje restoranai dar daugiau dėmesio skirs namuose gaminamiems padažams ir išraiškingiems skonio deriniams.
„Vis svarbesni tampa ne ekstremalus aštrumas, o kompleksiški skoniai, kuriuose dera rūgštis, kremiškumas, umami ir prieskoniai“, – priduria ji.