– Ar jau matosi sergamumo erkių platinamomis ligomis paūmėjimas?
– Dažniausiai jis jau matomas pavasarį. Maždaug balandį ir gegužę gana anksti pradedame sutikti pacientus, kurie kreipiasi dėl neaiškaus bėrimo. Informacijos internete tikrai nemažai, todėl žmonės atpažįsta paraudimą, didėjančią dėmę ir kreipiasi gana greitai.
Kartais tai būna tiesiog konsultacija dėl vabzdžio įkandimo – suplanuojame stebėseną, paaiškiname, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir kada pakartotinai kreiptis. O kartais net iš paprasto odos bėrimo jau galime diagnozuoti Laimo ligą, nes ji turi gana aiškius kriterijus, jeigu pasireiškia labai būdingai.
Kita situacija – erkinis encefalitas. Turbūt nebūna tokio mėnesio, kad nespręstume klausimo, ar pacientas, atėjęs su, atrodytų, peršalimo simptomais, neturi kitos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito.
Praktiškai nebūna nė vieno pavasario, vasaros ar rudens, kad kiekvienas šeimos gydytojas, turintis savo pacientų srautą, nesutiktų tokių žmonių. Tai gana įprasta situacija. Iš tiesų tai tapo mūsų kasdienybe.
Tačiau visada, kai prasideda gamtos sezonas, turime neprarasti budrumo ir atidumo. Reikia organizuoti ištyrimą, užduoti klausimus, surinkti anamnezę, nes labai daug lemia visas pokalbis su pacientu – tiek diagnozės nustatymui, tiek tyrimų ir gydymo plano sudarymui.
– Kaip dažniau būna: pacientai ateina jau žinodami, kad buvo įsisiurbusi erkė, ar tą momentą pražiopso?
– Būna ir taip, ir taip. Yra žmonių, kurie konkrečiai prisimena ir net įvardija kalendorinę dieną, kada buvo įsisiurbusi erkė. Tai diagnostiką palengvina, nes galime susieti įvykius.
Tačiau nemaža dalis ateina jau su simptomais ar nusiskundimais, ir tada tarsi detektyvai atgal rutuliojame žmogaus gyvenimą – ar negalėjo būti įsisiurbusi erkė.
Pagrindinis faktas, kurį visi turėtų žinoti, yra tas, kad nebūtinai turime pamatyti ir pašalinti erkę, kad galėtume įtarti Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Kartais erkės būna labai mažytės.
Čia svarbu suprasti, kad tai yra dvi skirtingos ligos. Jeigu pastebite erkę ir ją pašalinate netrukus po grįžimo iš gamtos, tarkime, po vienos ar dviejų valandų, yra labai didelė tikimybė, kad net ir užsikrėtusią erkinio encefalito virusą nešiojančią erkę pašalinę išvengsite užsikrėtimo.
Jeigu erkę pastebite ir pašalinate laiku, tai dėl Laimo ligos tikimybė neužsikrėsti yra šimtaprocentinė. Tam, kad būtų perduota Laimo ligą sukelianti bakterija, erkė turi būti įsisiurbusi ne mažiau kaip parą, o kartais ir iki dviejų parų.
Todėl grįžę namo galime labai stipriai sumažinti riziką susirgti abiem ligomis.
Labai svarbi apžiūra. Prausiantis reikia atidžiai apžiūrėti visą kūną – kirkšnis, pažastis, nugarą, galvą. Jeigu žmogus vienas, verta pasinaudoti veidrodžiu. Tėvai turėtų kruopščiai apžiūrėti kiekvieną vaiko kūno centimetrą. Toks atidumas tikrai gali padėti išvengti ligų.
Kalbant apie prevenciją, vykstant į mišką verta dėvėti ilgas kelnes, šviesias kojines, nes ant jų lengviau pastebėti ropojančias erkes. Erkės nekrenta nuo medžių viršūnių – jos ropoja nuo apačios į viršų.
Jeigu būsite pritūpę miške rinkdami grybus ar uogas, gali padėti ir galvos apdangalas. Tačiau svarbiausia suprasti, kad erkės juda nuo apačios į viršų, todėl reikia apžiūrėti visą kūną.
Taip pat naudingi repelentai – purškalai, atbaidantys erkes. Kai kuriais atvejais pasiteisina ir įvairios erdves apsaugančios priemonės, pavyzdžiui, specialios žvakės.
Dar viena svarbi vieta – namai, kuriuose gyvena šunys ar katės. Keturkojai draugai gali parnešti erkių į namus, todėl reikėtų apžiūrėti ir gyvūnus, ir jų letenas. Atidumas vos įžengus į namus gali padėti pastebėti nelauktas viešnias.
– Ar gali būti taip, kad viena erkė perduotų ir Laimo ligą, ir erkinį encefalitą?
– Čia jau daugiau sutapimas, bet gamtoje ir gyvenime visko gali būti. Paprastai, jeigu žmogus suserga ir viena, ir kita liga, negalėsime atsakyti, ar konkrečiai viena erkė buvo kaltininkė. Būna labai mažų erkių – nimfų. Tai tokia erkės vystymosi stadija, kai ji yra itin mažytė ir dažnai lieka nepastebėta.
Kaip minėjau, net jeigu erkės nematėme, tačiau jaučiame simptomus, gali būti, kad per mėnesį ar du buvo įsisiurbusi ne viena erkė.
– Kokie simptomai turėtų kelti įtarimą?
– Po erkės įsisiurbimo pirmąjį mėnesį, o gal net ir pirmuosius du mėnesius, reikėtų būti labai atidiems. Jeigu tai Laimo liga, pirmosiomis dienomis po įkandimo paraudimas dažniausiai yra normali odos reakcija. Gali būti patinimas, skausmingumas, niežėjimas, oda gali būti šiltesnė. Tai nebūtinai reiškia Laimo ligą.
Dažniausiai per kelias dienas ar savaitę ši reakcija praeina savaime arba naudojant vaistinėje įsigyjamas priemones.
O po dviejų, trijų ar keturių savaičių gali atsirasti rausva dėmė nelygiais kraštais. Ne visada iš karto matomas prašviesėjimas centre. Kartais jis atsiranda dėmei didėjant.
Svarbiausia tai, kad dėmė kasdien po truputį plečiasi. Jeigu jos skersmuo didesnis nei 5 centimetrai, tai jau labai būdingas požymis.
Tačiau svarbu žinoti, kad dėmė nebūtinai atsiranda erkės įkandimo vietoje. Todėl pirmą mėnesį po buvimo gamtoje reikėtų stebėti viso kūno odą.
Jeigu pastebite neaiškią dėmę, kuri didėja, galima net apsibrėžti jos kraštus rašikliu ir stebėti pokytį per kelias dienas.
Kartais žmonės labai išsigąsta ir atskuba iš karto, tačiau jei dėmė mažesnė nei 5 centimetrai, ne visada galime iš karto pasakyti, kad tai Laimo liga. Tada stebime kelias dienas.
Dar viena dažna klaida – per anksti atliekami kraujo tyrimai. Pirmosios dvi ar trys savaitės po erkės įsisiurbimo yra per ankstyvas laikas. Antikūnams susidaryti reikia laiko, todėl kartais tenka laukti keturias ar net penkias savaites.
Lietuvoje gana dažnai atliekama perteklinių tyrimų. Kartais randami teigiami antikūnai, tačiau jie gali būti likę po anksčiau persirgtos Laimo ligos.
Todėl vien tik kraujo tyrimai neleidžia diagnozuoti šiuo metu esančios Laimo ligos. Reikia vertinti simptomus, klinikinį vaizdą ir kartais atlikti papildomus tyrimus ar konsultuotis su infekcinių ligų specialistais.
Pavyzdžiui, jei žmogui skauda kelis sąnarius, tai nėra būdingas Laimo ligos požymis. Tačiau jeigu vienas sąnarys yra patinęs, paraudęs, skausmingas, o žmogus prieš mėnesį ar kelis buvo susidūręs su erke, tuomet galime įtarti Laimo ligos sukeltą sąnario uždegimą.
Jeigu žmogus skundžiasi bendru nuovargiu ar galvos skausmais, visada atliekame platesnį ištyrimą, nes šiuos simptomus gali sukelti ne tik Laimo liga.
– O kokie simptomai būdingi erkiniam encefalitui?
– Pirmiausia reikia pasakyti, kad pasiskiepijus nuo erkinio encefalito ir atlikus visą skiepijimo schemą susidaro tvirtas imunitetas. Praktiškai 99 procentais atvejų erkinis encefalitas diagnozuojamas žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję.
Gyvenant Lietuvoje tikrai reikėtų apsispręsti ir paskiepyti visus šeimos narius – tiek vaikus nuo 12 mėnesių amžiaus, tiek suaugusiuosius.
Kalbant apie simptomus, per mėnesį po erkės įsisiurbimo gali pasireikšti labai paprasti peršalimo požymiai: nedidelė temperatūra, gerklės skausmas, sloga, galvos skausmas, bendras silpnumas. Tai gali trukti dvi, tris ar keturias dienas ir praeiti.
Erkiniam encefalitui būdinga tai, kad maždaug po dviejų savaičių panašūs simptomai pasikartoja, tačiau temperatūra dažniausiai pakyla virš 38 laipsnių. Tai jau labai svarbus signalas kreiptis į gydymo įstaigą.
Tuomet dažniausiai prasideda ryškesni neurologiniai simptomai: galvos svaigimas, stiprūs galvos skausmai, koordinacijos sutrikimai, pykinimas, vėmimas. Artimieji kartais sako, kad žmogus pradeda „nusišnekėti“, pasikeičia jo nuotaika, kalba tampa nerišli, atsiranda keistų pasisakymų. Tai vieni svarbiausių požymių, kad negalima delsti ir būtina kreiptis į gydytojus.
Jeigu žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją, dažniausiai jis siunčiamas į infekcinių ligų priėmimo skyrių detalesniam ištyrimui. Kaip ir Laimo ligos atveju, kraujo tyrimai iš karto po erkės įsisiurbimo nėra informatyvūs. Antikūnai susidaro ne per pirmąsias savaites.
Todėl, jeigu žmogus per mėnesį patiria kelis peršalimo simptomų epizodus arba pasireiškia neurologiniai reiškiniai, visada turime pagalvoti ir apie erkinį encefalitą.
Kad ir kaip bebūtų, kaip jau minėjau, geriausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai.