Atvejų mažėja, sumos didėja
Lietuvos policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad, sprendžiant pagal ikiteisminių tyrimų skaičių, praėjusiais metais sukčiavimo mastą pavyko stabilizuoti. Pernai užregistruota keliais procentais mažiau tokių atvejų nei 2024 metais.
„Ta pati tendencija pastebima ir šiemet. Ikiteisminių tyrimų skaičius yra keliais procentais mažesnis nei pernai. Vis dėlto šis rodiklis išlieka didelis. Šio ryto (red. past. – birželio 15 dieną) duomenimis, iš gyventojų jau išviliota 15 mln. eurų. Tai rodo, kad nors sukčiavimo atvejų mažėja, galimai nusikaltėlių išviliojamos sumos yra didesnės“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo R. Matonis.
Anot jo, populiariausias sukčiavimo būdas, dėl kurio žmonės praranda daugiausia pinigų, yra investicinis sukčiavimas. Policijos atstovas sako, kad žmonės per kelis mėnesius ar pusmetį investuoja į neaiškias platformas: iš pradžių mažesnes sumas, vėliau – didesnes, nes mato, kaip greitai „auga“ jų pinigai. Vėliau jie ima paskolas ir investuoja visus turimus pinigus.
„Kai žmogus supranta, kad buvo apgautas ir nori atsiimti savo pinigus, sukčiai dingsta. Tokios žalos iš tiesų siekia kelis šimtus tūkstančių eurų“, – tvirtino R. Matonis.
Pagrindiniai kanalai, per kuriuos veikia finansiniai sukčiai, yra SMS žinutės, telefoniniai skambučiai ir el. pašto laiškai. Pasak laidos pašnekovo, sukčių tikslas – pirmiausia išvilioti asmens duomenis ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, o galiausiai pasisavinti žmonių pinigus.
Paklaustas, kokia yra galimybė atgauti sukčių išviliotus pinigus, pašnekovas teigė, kad policijos tikslas – nustatyti sukčiavimu įtariamus asmenis ir perduoti jų bylas teismui. Būtent ten išieško iš asmens turimą turtą.
„Problema turbūt ta, kad tokie žmonės dažniausiai neturi turto, o iš žmonių išvilioti pinigai dažniausiai būna išleidžiami arba konvertuojami į įvairias kriptovaliutas. Labai dažni atvejai, kad sukčiai niekur nedirba, todėl iš jų išieškoti pinigus yra gana sudėtinga. Be to, jie gali gyventi visai kitoje šalyje, todėl net ir nustačius tokį asmenį ar visą tokių asmenų grupę, atgauti pinigus būna sunku.
Tokiu atveju, kai žmogus supranta nukentėjęs nuo sukčių, svarbiausia yra operatyvumas ir greitis. Reikėtų kuo greičiau kreiptis į savo banką ir bandyti sustabdyti pavedimus. Jei žmogus laiku sureaguoja ir kreipiasi, išlieka didelė tikimybė, jei ne susigrąžinti prarastus pinigus, tai bent jau neprarasti dar daugiau“, – akcentavo R. Matonis.
Apsauga didėja, sukčiai taip pat tobulėja
Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius tikina, kad įstaiga glaudžiai bendradarbiauja su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais ir įgyvendina daug prevencinių priemonių, kad sukčių skambučiai būtų identifikuojami ir blokuojami.
„Blokavimo atvejų skaičius kasmet auga beveik 100 proc. Sukčių intensyvumas didėja, o operatorių galimybės, pasitelkiant technologijas, atpažinti ir užblokuoti tokius skambučius yra vis geresnės. Tačiau sukčiai taip pat prisitaiko ir mato, kurios prevencijos priemonės veikia ir jie negali pasiekti vartotojų“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Pasak jo, viena efektyviausių priemonių, padedančių užblokuoti didelius sukčių skambučių ir SMS žinučių srautus, yra lietuviškų telefono numerių apsauga, kai operatoriai nustato, kad naudojamas numeris nepriklauso tikrajam jo naudotojui.
„Pamatę, kad lietuviškais numeriais nebegali prisiskambinti, sukčiai naudojasi kitais būdais. Šiuo metu dažniausiai pasitelkiami kaimyninių valstybių numeriai – Latvijos, Lenkijos, o kartais ir kitų pasaulio šalių. Operatoriams tokius numerius atpažinti sunku, todėl šiuo atveju svarbus vartotojų kritinis mąstymas ir gebėjimas atpažinti sukčius“, – pabrėžė D. Kuliešius.
Anot jo, jeigu žmogus tiksliai žino, kad niekas neturi priežasties jam skambinti iš jokios tolimos šalies, jis gali neatsiliepti į tokį telefono skambutį.
Pasak D. Kuliešiaus, jeigu žmogus sulaukia nuolatinių įtartinų skambučių iš tam tikro numerio ir mano, kad tai gali būti sukčiai, apie tai jis gali pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, policijai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui per šių institucijų interneto svetaines.
Imamasi įvairių apsaugos priemonių
„Bitė Lietuva“ vadovas Arūnas Mickevičius teigia, kad kova su sukčiais vyksta jau beveik dešimtmetį.
„Tuomet pristatėme interneto apsaugą. Kiekvieną dieną blokuojame beveik milijoną bandymų patekti į kenkėjiškas interneto svetaines. Taip pat – dešimtis tūkstančių skambučių ir trumpųjų žinučių. Taigi kova su sukčiais vyksta gana seniai. Esame įgyvendinę visą saugumo priemonių kompleksą.
Pirmiausia technologinėmis priemonėmis stengiamės užkirsti kelią sukčiams pasiekti vartotojus. Akivaizdu, kad sukčiai investuoja dideles sumas. Tai, matyt, jau rodo organizuoto nusikalstamumo požymius, egzistuoja didžiuliai centrai, kurie bando pasiekti vartotojus“, – akcentavo laidos pašnekovas.
Tačiau, anot jo, svarbiausia – vartotojų budrumas. O jei pirmieji du apsaugos būdai vis dėlto nesuveikė, „Bitė“ siūlo savo finansus apsaugoti elektroninių apgavysčių draudimu. Tai reiškia, kad draudimas atlygina finansinius nuostolius, patirtus dėl internetinių ir telefoninių sukčių. Draudimas galioja banko sąskaitoje esančioms lėšoms, naudojamoms per elektroninę bankininkystę, banko kortelę ar skaitmeninę piniginę. Gryniesiems pinigams jis negalioja.
Nuostoliai atlyginami tais atvejais, kai iš sąskaitos neteisėtai nuskaičiuojami ar pervedami pinigai po sukčių skambučio, SMS žinutės ar elektroninio laiško arba kai sukčiai pasinaudoja banko kortele ar skaitmenine pinigine.
Nuostoliai gali būti kompensuojami ir tuo atveju, jei prekė ar paslauga įsigyjama apgaulingoje ar netikroje elektroninėje parduotuvėje, tačiau jos negaunama arba gaunama prekė visiškai neatitinka aprašymo, o pardavėjas negrąžina pinigų, taip pat jei paaiškėja, kad parduotuvė buvo netikra ir skirta tik pinigams ar asmens duomenims išvilioti.
„Turime įgyvendinę visą apsaugos sistemą, su kuria dirbsime diena iš dienos“, – pabrėžė A. Mickevičius.