Vasaros vidurys – metas, kai sode atsiskleidžia ne tik augalų vešlumas, bet ir didžiausios jų problemos. Būtent dabar ant vaismedžių ir vaiskrūmių tampa aiškiai matomi ligų požymiai, todėl specialistai ragina nepraleisti progos atidžiai apžiūrėti savo sodą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Viva Fertilis“ agronomė konsultantė Loreta Aleknavičienė sako, kad viena pavojingiausių ligų – augalų vėžys. Jis gali pažeisti obelis, aktinidijas ir kitus vaismedžius bei vaiskrūmius.
Anot specialistės, ligą dažniausiai išduoda ant kamieno ar šakų atsirandančios gilios žaizdos, iš kurių nuolat teka sultys. Toks augalas ima silpti, vysta, o liga sparčiai progresuoja.
Paklausta, ar tokį augalą dar galima išgelbėti, agronomė atsako be užuolankų.
„Kastuvas. Šiuo atveju padės tik kastuvas. Rekomenduoju augalą iškasti ir sunaikinti. Be to, į šią vietą naujų augalų geriau nesodinti, nes žemėje vis tiek gali likti šaknų likučių, kuriuose gyvena ligos sukėlėjas“, – perspėja L. Aleknavičienė.
Į kokius požymius dar verta atkreipti dėmesį?
Specialistė primena, kad vasaros viduryje išryškėja ne tik augalų vėžys. Pavyzdžiui, jei trešnių lapai susiaurėja, o šakelės pradeda džiūti, tai dažnai signalizuoja apie grybinę ligą.
Tokiu atveju pažeistas šakas reikėtų kuo greičiau išgenėti, o pjūvio vietas dezinfekuoti specialiomis priemonėmis. Dezinfekuoti verta ir stambesnių šakų pjūvius po įprasto genėjimo – taip sumažinama rizika, kad į augalą pateks ligų sukėlėjai.
Tuo metu susisukę lapai dažniausiai rodo kitą problemą – amarų antplūdį. Pasak agronomės, tai dažnai reiškia, kad apsauga nuo kenkėjų buvo pavėluota. Vis dėlto prieš imantis priemonių svarbu atidžiai apžiūrėti augalą, nes lapai gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių.
Dar vienas reiškinys, kuris dažnai be reikalo kelia nerimą sodininkams, – nereguliarus obelų derėjimas. Jei vienais metais medis gausiai dera, o kitais užaugina vos kelis vaisius, tai dar nereiškia, kad jis serga.
Anot specialistės, obelys natūraliai pramečiuoja – po itin gausaus derliaus jos dalį energijos skiria jėgoms atkurti, todėl kitą sezoną vaisių gali būti gerokai mažiau.
Kaip užauginti saldesnes uogas?
Vasarą vaismedžiams ir vaiskrūmiams reikia ne tik apsaugos nuo ligų, bet ir papildomo maitinimo. Vėlyvesnių uogų krūmams, kurių derlius dar tik formuojasi, rekomenduojama rinktis universalias trąšas, kuriose azoto, fosforo ir kalio kiekiai yra subalansuoti, taip pat priemones su mikroelementais. Jos padeda augalams lengviau ištverti sausrą ir kitus nepalankius aplinkos veiksnius.
Specialistė primena vieną svarbią taisyklę – prieš tręšiant augalus būtina gausiai palaistyti. Sausoje dirvoje trąšos ne tik prasčiau pasisavinamos, bet ir gali nepasiekti laukiamo efekto.
O jei norisi saldesnių uogų ir vaisių, stebuklingų priemonių ieškoti neverta.
„Geriausias saldiklis visada yra saulė. Tačiau jei jos trūksta arba vasara labai lietinga, cukraus kaupimąsi galima paskatinti papildomai. Tam puikiai tinka trąšos, kuriose didžiausias kiekis yra kalio. O didelių karščių metu, kai augalai patiria stresą, rekomenduočiau naudoti biostimuliatorius su aminorūgštimis ir jūros dumbliais“, – pataria L. Aleknavičienė.