Vienkartinė laidojimo pašalpa ir kitos išmokos
Nuo metų 2026 m. pradžios 8 bazinių socialinių išmokų dydžių laidojimo pašalpos dydis padidėjo iki 592 eurų. Praėjusiais metais buvo galima gauti 560 eurų, 2024 m. – 440 eurų.
Šią išmoką gali gauti įmonė arba asmuo, kuris organizavo mirusiojo laidotuves. Dėl tokios pašalpos reikia kreiptis į savo arba mirusiojo paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę.
Tai reikia padaryti per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ir „Sodra“.
Pabrėžiama, kad laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.
Skiriama ir parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvą.
Svarbu žinoti, kad netekus artimojo gali priklausyti ir daugiau išmokų: nuo socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos, šalpos našlaičių pensijos iki periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus ir kitų išmokų, kurias galite rasti žemiau.
SADM taip pat skelbia, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka.
Ji skiriama apdraustojo tėvams ar įtėviams, sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams ar įvaikiams, vyresniems vaikams ar įvaikiams, jei šie mokosi ar studijuoja iki 24 metų, ir pilnamečiams vaikams ar įvaikiams, jei jie buvo pripažinti neįgaliais iki 18 metų.
Vienkartinė draudimo išmoka lygi 46,55 vidutinio šalies darbo užmokesčio, galiojusio apdraustojo mirties mėnesį.
Darbdavys gali išmokėti iki 5 MMA
Valstybinės darbo inspekcijos „Delfi“ pasiteiravo, kokios garantijos darbuotojui priklauso mirus artimam žmogui pagal Darbo kodeksą ir kaip skiriasi galima parama viešajame ir privačiame sektoriuje.
„Darbo kodekse numatyta, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti iki 5 kalendorinių dienų nemokamas atostogas, jeigu jų prašo darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse (137 straipsnio 1 dalis 6 punktas)“, – primena VDI.
Pažymima, kad ne tik darbo teisėje, bet ir civilinėje teisėje bendroji šeimos nario sąvoka aiškiai nepateikta. Šeimos samprata labiau laikoma sociologine kategorija.
„Šeimos nario sąvoka turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, ar asmenis sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys santuokos, bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kraujo, giminystės, įvaikinimo ar kitokios vaikų priežiūros ir auklėjimo pagrindu“, – komentavo VDI.
Teisės aktų normose numatytas materialinės pašalpos mokėjimas mirus darbuotojui ir jo šeimos nariui, jei dirbama biudžetinėje įstaigoje.
„Pagal Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui, kitiems giminaičiams, kurie su mirusiuoju turėjo artimą ryšį ir (ar) gyveno kartu) iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra pateiktas jo šeimos nario rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai“, – mini VDI.
Dėl konkretaus išmokamos materialinės pašalpos dydžio sprendžia įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į darbuotojo materialinę padėtį, įstaigos finansines galimybes, konkrečias faktines aplinkybes (mirė darbuotojas ar jo šeimos narys, mirusiojo ryšys su darbuotoju ir kt.).
Konkrečius išmokamos materialinės pašalpos dydžius ir kriterijus gali numatyti ir įstaigos vidaus teisės aktai.
Jei išmoka gali siekti iki 5 minimalios mėnesinės algos (MMA), darbuotojas, „Delfi“ skaičiavimais, daugiausiai galima gauti iki 5 765 eurų, neatskaičius mokesčių (MMA nuo 2026 m. sausio 1 d. siekia 1153 Eur prieš mokesčius arba 846 Eur atskaičius mokesčius).
Kiek kitokia situacija yra privačiame sektoriuje. Teisės aktuose nenumatyta darbdavio pareiga mokėti pašalpą, jei mirė darbuotojas ar jo šeimos narys.
„Privataus sektoriaus darbdaviai tokias pašalpas skiria, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar vietiniuose norminiuose teisės aktuose. Materialinės pašalpos nurodytais atvejais gali būti skiriamos įmonės vadovo sprendimu“, – paaiškino VDI.